Ji pabrėžia, kad iki šių metų pabaigos turi būti priimti teisės aktai, suderinantys nacionalines ir ES fiskalinės drausmės taisykles. To nepadarius 2026 metų biudžeto projektas neatitiktų dalies dabar galiojančių nacionalinių taisyklių.

Pasak VK, kol galioja gynybos išlyga, biudžeto projektas atitinka ES taisykles, tačiau iki jai pasibaigiant būtina užsitikrinti tvarius gynybos ir kitų sričių finansavimo šaltinius.

„Vidutiniu laikotarpiu Lietuva laikosi Europos Tarybos patvirtinto išlaidų plano, įvertinant tai, kad išlyga dėl gynybos išlaidų leidžia nuo jo nukrypti iki 1,5 proc. BVP. Iki 2028 metų šalis visiškai išnaudos šią išlygą. Jei laiku nepriimsime sprendimų dėl tvaraus gynybos finansavimo, po 2028 metų reikės staigiai mažinti deficitą“, – pranešime sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

„Tai reikštų arba naujus pajamų šaltinius, arba mažinamas išlaidas. Kviečiu pažvelgti realybei į akis – jei 2029 metais nenorime mažinti gynybos finansavimo, papildomų pajamų klausimas turi būti išspręstas dar iki pasibaigiant išlygos dėl gynybos taikymui 2028 metais“, – pridūrė ji.

Valstybės kontrolė BNS vėliau patikslino, kad, naujausiais duomenimis, 2025 metais išnaudota 1,2 proc. BVP išlygos dėl gynybos finansavimo, o 2026 metais bus išnaudota likusi 0,3 proc. dalis.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas spalio pradžioje BNS teigė, kad šiemet išnaudota visa išlygos dalis ir kitąmet ji nebebus naudojama, tačiau viceministras Darius Sadeckas ketvirtadienį BNS sakė, kad vertinimas pasikeitė atnaujinus duomenis.

„Biudžeto rengimo metu mes turėjom tokį vertinimą, kad jau visa erdvė išnaudota. Bet mes nuolat naujinamės duomenis, nes tai priklauso ir nuo realių gynybos išlaidų. Gynyba yra ta specifika, kad išlaidos šiek tiek skirtingai yra vertinamos, negu visos kitos, nes jeigu mokami avansai už karinę įrangą ar ginkluotę, tai avansai neįsiskaito į išlaidas. O įsiskaito tada, kai tas daiktas, už kurį susimokėta avansu, atvažiuoja, kai jis pristatomas fiziškai į šalį. Dėl to ta informacija, kiek yra mokama avansų ir kiek atvažiuoja tos įrangos, ji yra nuolat kintanti“, – BNS aiškino D. Sadeckas.

Viceministro teigimu, atsinaujinus duomenimis apie realius pristatymus ir avansus paaiškėjo, kad yra papildomos erdvės kitų metų gynybos biudžete, todėl finansavimas buvo padidintas.

„Mes iš to biudžeto, kur visas šurmulys yra kilęs dėl tų 5,38 proc., – kad atsirado paskutinę naktį. Ne paskutinę naktį, tai čia ir buvo būtent atsinaujinus tą informaciją pamatyta, kad mes dar turim tos erdvės“, – sakė D. Sadeckas.

„Nes tas biudžetas buvo rengtas neturint tos atnaujintos informacijos. Ją mes visada atnaujinam kuo vėliau, kuo arčiau biudžeto pateikimo“, – pridūrė jis.

Kitų metų gynybos išlaidoms Vyriausybė numatė skirti 5,38 proc. BVP, arba 4,79 mlrd. eurų.

ES patvirtinta išlyga Lietuvai leido laikinai (2025–2028 metais) iki 1,5 proc. BVP viršyti viešųjų finansų deficitą, jeigu papildomos išlaidos skiriamos išimtinai gynybai.

Valstybės kontrolės vertinimu, keičiant fiskalinės drausmės taisykles svarbu, kad ir savivaldybės prisidėtų prie viešųjų finansų tvarumo, nes nepamatuoti atlaisvinimai sumažintų valstybės galimybes finansuoti kitas svarbias sritis.

Naujose ES taisyklėse pagrindinis ribojantis rodiklis yra valdžios sektoriaus išlaidos, be to, savivaldybėms būtų suteikta galimybė turėti didesnius biudžeto deficitus. Valstybės kontrolė pastebi, kad Seimui pateikti siūlymai dar labiau išplėstų savivaldybių skolinimosi galimybes.

„Dabar svarbu patvirtinti naujas nacionalines fiskalinės drausmės taisykles, kurios užtikrintų, kad kiekvienas valdžios subsektorius prisidėtų prie viešųjų finansų tvarumo. Jei savivaldybėms bus suteiktos išskirtinai plačios galimybės sparčiai didinti deficitus, tai mažins valstybės galimybes finansuoti kitas svarbias sritis“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.

Vertinant kitų metų valstybės biudžeto projektą teigiama, kad valdžios sektoriaus deficitas bus didesnis nei 2025 metais, skolą dar sparčiau augins karinei įrangai skirti avansiniai mokėjimai.

„Atsižvelgus į beveik kasmet priimamus sprendimus, kurie nenumatyti biudžeto projekte, valdžios sektoriaus deficitas jau 2028 metais viršys 3 proc. BVP ribą“, – teigia Valstybės kontrolė.

Pažymima, kad karinei įrangai skirti avansiniai mokėjimai deficite atsispindės ateityje, tačiau valstybės skolą didina jau dabar. Remdamasi deficito projekcijomis ir biudžeto projekte pateikta informacija, Valstybės kontrolė projektuoja, kad skola 2028 metais sieks beveik 51 proc. BVP – tai būtų apie 12 proc. punktų daugiau nei 2024 metais. Tai reiškia, kad papildomų pajamų poreikis tik stiprės.

2026-ųjų biudžeto projekte numatytos beveik 17 proc. augančios pajamos ir beveik 19 proc. – išlaidos. Numatoma, kad grynosios valstybės išlaidos augs 5,2 proc., valdžios sektoriaus deficitas bus 2,7 proc., o valstybės skola pasieks 45,1 proc. BVP – virš 5 proc. punktų daugiau nei šiemet.