VALSTYBĖS KONTROLĖ: ŽŪM TURI ĮVERTINTI, KODĖL NEAUGA KOOPERATYVAI, EKOLOGINIAI ŪKIAI

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turėtų išanalizuoti priežastis, kodėl nepasiekė penktadalio 2020–2022 metais planuotų rodiklių, tarp kurių – melioracijos sistemos modernizavimas, ekologinio ūkininkavimo didinimas ir žemės ūkio kooperatyvų augimas. Tokias rekomendacijas ministerijai pateikė Valstybės kontrolė.

Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas sako, kad aktyvesnis ministerijos bendradarbiavimas su socialiniais partneriais padėtų priimti sprendimus, labiau atitinkančius jų lūkesčius.

„Tokie sprendimai užtikrintų administracinės naštos mažinimą, o teisės aktų nereikėtų koreguoti po kelis kartus, įnešant sumaišties ir neaiškumo, kaip yra šiandien“, – pranešime sakė M. Macijauskas.

Nurodoma, kad žemės ūkio asociacijos teikia pasiūlymus dėl galimo administracinės naštos mažinimo, tačiau ministerijai tokios informacijos nesisteminant sudėtinga parinkti taiklias priemones problemoms išspręsti.

Be to, savarankiškai deklaruojančių žemės ūkio naudmenas ir pasėlius ūkininkų daugėja vos 0,1–0,2 proc. punkto kasmet. Patobulinus deklaravimo sistemą galėtų būti mažinama ir administracinė našta.

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad sausrų, liūčių rizikų valdymas šiuo metu orientuotas į nuostolių kompensavimą, bet neskatinamos savarankiškos prevencinės priemonės.

„Nuo stichinės sausros, vienos didžiausių rizikų, apdraudžiami tik nedideli pasėlių ir augalų plotai: 2022 metais tokie apdrausti plotai sudarė tik 0,74 proc.“, – teigė Valstybės kontrolė.

Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos žemės ūkio, maisto pramonės ir žuvininkystės sektorių konkurencingumas yra žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.

Lietuvoje yra registruota 148,8 tūkst. žemės ūkio valdų valdytojų, valdančių beveik 2,9 mln. hektarų.