Tarnybos Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis sako, kad tyrimai parodytų, ar dėl skirtingos produktų sudėties nebuvo nesąžiningos konkurencijos. Anot jo, institucija kol kas nėra gavusi vartotojų skundų dėl skirtingos produktų sudėties.
„Nusiskundimų tikrai tokių neturėjome, o jeigu jie būtų, tyrimai būtų atliekami“, - specialioje Seimo komisijoje trečiadienį teigė pareigūnas.
Komisija aiškinasi, kodėl Lietuvos institucijos nesiaiškino, ar į rinką patenka skirtingos sudėties vienodų prekės ženklų produktai.
Teisingumo ministerijos Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė informavo, kad ministerija tokių tyrimų neinicijavo. Pasak jos, ES valstybėse juos atliko maisto saugos priežiūros, o ne vartotojų teisių gynimo tarnybos.
„Tyrimai buvo atliekami kai kuriose valstybėse tam tikru tikslu, kad paskatintų diskusijas ES lygmeniu, ar neturėtų būti priimti tam tikri teisės aktai, kad šioje srityje reikia papildomo teisinio reguliavimo“, - komisijos posėdyje kalbėjo ministerijos atstovė.
Maisto ir veterinarijos tarnyba neseniai nustatė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23-jų iš 33-jų produktų receptūra. Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.
Pirmajame Seimo komisijos posėdyje praėjusią savaitę tarnybos direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas pripažino, kad nuo 2011 metų tarnyba nesėkmingai kvietė nevyriausybines vartotojų teisių organizacijas atlikti maisto produktų sudėties ir kainų tyrimus skirtingose ES šalyse.
Seimo komisija turėtų dirbti iki pavasario. Ji taip pat turėtų aiškintis, kodėl Lietuva produktų kokybės tyrimą atliko vėliau nei kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės.
Naujausi komentarai