Lietuvą iš krizės duobės gali ištempti eksportas – tokią išeitį mato analitikai. Šalies verslas mielai pasidairytų po platųjį pasaulį, tačiau jiems tenka įrodinėti, kad Lietuvos neištiks Islandijos likimas.

Traukia pažįstami kraštai

Rasti partnerių, eksportuoti prekes, įsteigti savo verslą ar įmonės padalinį iš esmės galima bet kurioje pasaulio šalyje. Nė viena valstybė nėra aklinai uždariusi savo rinkos. Tačiau klausimas, kur apsimoka žvalgytis ir įsikurti, o kur tik bus veltui sugaištas laikas, kirba ne vieno įmonės vadovo galvoje.

Verslininkai pripažįsta, kad lengviausia ryšius užmegzti su dabartinėmis mūsų šalies prekybos partnerėmis arba tomis valstybėmis, kuriose tautiečiai jau apšilo kojas. Kitų šalių rinkas ir jų specifiką dar reikia pažinti. Pagalbą verslui žada ir mūsų šalies diplomatai.

Varškės nepirktų

Išsiaiškinti užsieniečių įpročius ir norus, rinkos poreikius, pažinti šalies kultūrą nėra paprasta. Be to, tam reikia nemažai laiko.

"Argentinoje labai išplėtotas žemės ūkis. Tai bene pagrindinė šalies ūkio šaka. Bet šioje valstybėje nėra varškės ir jos produktų. Taigi mūsų verslininkai galėtų užimti šią nišą. Tačiau žmonės ten nepratę valgyti varškės produktų ir kyla abejonių, ar juos pirktų", – kultūrinius ir rinkos skirtumus aiškino Lietuvos ambasados Argentinoje patarėja Lina Skerstonaitė.

Anot jos, daugiau galimybių Argentinoje turėtų trąšų gamintojai. Be to, ten pigesnės transporto ir logistikos paslaugos.

Vis dėlto verslo sąlygos Argentinoje apskritai ne itin palankios. Politinė padėtis šalyje gana nestabili, pati politika – protekcionistinė ir nenuspėjama, su valdžia keičiasi ir įstatymai.

"Panaši padėtis yra ir Ukrainoje ar Baltarusijoje, bet tai lietuviams netrukdo dirbti", – sakė L.Skerstonaitė.

Argentinoje kol kas veikia vienintelė lietuviška bendrovė – pernai žiemą Buenos Airėse įsikūrė kompiuterinių žaidimų kūrėjai "Ivolgamus".

"Jie pasirinko Argentiną, nes ten rado labai daug laisvų programuotojų, kompiuterinės grafikos specialistų ir dizainerių. Lietuvoje jų tuo metu trūko. Ten apskritai yra daug laisvos darbo jėgos. Manau, kad Argentinoje galėtų kurtis labai įvairios Lietuvos įmonės. Tačiau daugiausia galimybių turi būtent informacinių technologijų (IT) sektorius, trąšos ir paslaugų nuoma", – kalbėjo L.Skerstonaitė.

Kinams reikia prabangos

Kita egzotiška šalis, į kurią vis dažniau krypsta Lietuvių verslininkų žvilgsniai, – Kinija. Iš ten kol kas daugiausia importuojama prekių ir darbo jėgos. Tačiau Lietuvos ambasados Kinijoje patarėja Jūratė Ramoškienė tikina, kad šioje šalyje galima atrasti ir eksporto rinkų, ir savo verslą kurti.

"Kinija pasigamina absoliučiai viską. Taigi konkuruoti gamybos srityje būtų labai sunku. Parduoti ten bet kokią prekę sunku. Dėl to ieškoma gerų vadybininkų. Patys kinai ieško išskirtinių dalykų, prabangos prekių, nes gyvenimo lygis ten sparčiai auga, atsiranda vis daugiau turtingų žmonių. Be to, lietuviai negali pagaminti tiek prekių, kiek reikia Kinijai. O prabangos prekėms tai pranašumas. Kuo retesnis gaminys, tuo patrauklesnis", – pasakojo J.Ramoškienė.

Lietuvai trūksta reklamos

Tiesa, daugelis diplomatų ir kitų Lietuvos atstovų pripažįsta, kad mūsų šaliai trūksta reklamos. Mūsų valstybę garsina tik krepšinis ir žinios apie Baltijos šalių ekonomikos nuopolį.

"Pavyzdžiui, estai visą pasaulį bombarduoja pranešimais, kad Talinas tapo kalėdinio apsipirkimo sostine. O Švedijoje apie Lietuvą buvo galima išgirsti tik tai, kad mūsų šalis ir Latvija stovi po Islandijos ir tuoj bankrutuos. Žiniasklaida apie tai nuolatos kalbėjo, dėl to verslininkai dabar labai skeptiškai žiūri į partnerius iš Lietuvos", – kalbėjo Lietuvos komercijos atašė Švedijos Karalystėje Sigitas Brazinskas.

Tiesa, jis pripažino, kad Švedijoje ekonomikos padėtis ne ką geresnė nei Lietuvoje ir ūkis jau išgyvena recesiją. Tačiau apie tai esą kalbama labai tyliai, o užsieniui toliau skelbiama, kad Švedija vis tiek yra viena konkurencingiausių pasaulio valstybių.