Degalinėse išsekus žieminio dyzelino likučiams, šių degalų Lietuvoje gali išvis nelikti.
„Lietuvos žinios“ rašo, kad sąmyšį dėl galimo dyzelino stygiaus sukėlė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Pagal jį nuo šių metų turi būti pradėta prekiauti dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų.

Teigiama, kad tokiai didelei daliai biologinių priedų nebetinka iki šiol naudota dyzelino bazė, o nei Lietuvoje, nei visoje Europoje nėra patvirtinto degalų sudėties standarto, pagal kurį būtų galima gaminti dyzeliną, turintį daugiau kaip 7 proc. biopriedų. Iki šiol į dyzeliną buvo privaloma įmaišyti 5 proc. biodegalų, bet padidinus biopriedų dalį jis nebeatitiktų nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungoje (ES) galiojančių kokybės normų, todėl tokiu dyzelinu prekiauti negalima.

„Mus verčia pardavinėti neaišku ką. Jei dabar ateitų tikrintojai ir pamatytų, kad prekiaujame dyzelinu, kuriame yra daugiau kaip 7 proc. biopriedų, mus iš karto nubaustų“, - sakė bendrovės „Lukoil Baltija“ vadovas Ivanas Paleičikas.

Dėl kurioziško įstatymo Lietuva išsiskiria iš visos Europos. Kitose ES valstybėse parduodamas dyzelinas turi iki 7 proc. biopriedų - tokią maksimalią jų dalį nurodo ir daugelis automobilių gamintojų. Tokios didelės dalies biopriedų kaip Lietuvoje nereikalauja nė vienos ES šalies įstatymai.

„Buvo sutarta, jog šįmet maišysime 6,25 proc. biopriedų. Sutartys jau pasirašytos, Mažeikių naftos perdirbimo gamykla gamina degalus po senovei, laikydamasi įprastų standartų, ir staiga paaiškėja, kad negalėsime tais degalais prekiauti“, - sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.