Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, gegužę elektra pigo daug jos pagaminus saulės ir vėjo jėgainėms, o Lietuvoje generuota elektra patenkino vidutiniškai 95 proc. vartojimo poreikio.

„Kainos mažėjimą gegužę lėmė dėl saulėtų ir vėjuotų orų pakankamai didelė generacija iš atsinaujinančių energijos išteklių. Taip pat padidėjusi Latvijos hidroelektrinių gamyba“, – pranešime sakė VERT Duomenų analizės ir vertinimo departamento direktorius Aivaras Ciesiūnas.

Aukščiausia paros kaina siekė 149 eurus už MWh, mažiausia – 24 eurus už MWh. Aukščiausia valandos vidutinė kaina gegužę sudarė 163 eurus už MWh.

Pasak A. Ciesiūno, kai kuriomis valandomis elektros kaina galėjo išaugti, nes dėl pernai gruodį pažeistos „Estlink 2“ jungties buvo apribotas pigesnės elektros importas iš Suomijos į Baltijos šalis – todėl daugiau energijos reikėjo gaminti brangesnį kurą naudojančiose jėgainėse.

30 proc. elektros Lietuvoje pagamino šiluminės elektrinės, 29 proc. – saulės jėgainės, 28 proc. – vėjo elektrinės, 9 proc. – hidroelektrinės, 4 proc. – kiti generacijos šaltiniai.

Latvijoje ir Estijoje elektra kainavo tiek pat kaip Lietuvoje, Švedijoje – pagrindinė elektros eksportuotojoje – 55 eurų už MWh.