„Yra daromi du turto vertinimai – atkuriamosios vertės ir realios rinkos vertės. Tai kuris (skaičius – ELTA) yra iš esmės didesnis, didesnė suma žmogui, būtinai šita suma ir bus išmokama. Jeigu šiandien yra 2026 metų kainos, tai tikiu, kai prasidės procesas jau per artimiausius kelerius metus, manau, kad tikrai ši kaina jau bus padidėjusi“, – antradienį LRT radijui sakė susisiekimo viceministras.
„Žinoma, būtent aplink Vilnių, su nekilnojamo turto kainomis, turime jas kur kas didesnes negu kitoje Lietuvos teritorijoje, tai tikrai į šiuos aspektus pasižiūrime. Turtą vertina nepriklausomi vertintojai, iš tikrųjų, turėjome tų pavyzdžių ir tikrai išsprendėme“, – teigė R.Žiobakas.
Anot jo, nors Kapčiamiesčio bendruomenė nepritaria Lazdijų rajono savivaldybėje planuojamam steigti kariniam poligonui, „Rail Balticos“ projekto atveju panašios įtampos nėra jaučiamos.
Viceministro teigimu, šiuo metu rengiami susitikimai su gyventojais ir procesas vyksta sklandžiai, tačiau neatmetama, kad artėjant sklypų išpirkimui klausimas gali aštrėti.
„Atsakant į klausimą, ar sunkina šiuo metu šita susidariusi situacija Kapčiamiestyje, tai mūsų projekte, „Rail Balticos“ projekte, strateginiame projekte, reikalingame visoms Baltijos valstybėms, kol kas mes šito jausmo, kad ir jautrus klausimas, kol kas nejaučiame. Kai kalbame šiandien, procesas pakankamai vyksta sklandžiai“, – teigė jis.
„Namų darbai tikrai, girdime iš pašnekovų, yra daromi ir intensyviai daromi, į tą komunikaciją įeita. Tikiu, kad ji tikrai čia šiuo metu nenutrūks ir geroji praktika toliau bus vykdoma. Susitikimų bus tiek, kiek reikia, kad jų būtų. Artėjant etapui, kai prasidės iš esmės jau tos fizinės procedūros, tikiu, kad tie klausimas aštrės, jie jautrės ir tų susitikimų skaičius tikrai bus nelimituotas“, – sakė R. Žiobakas.
Susisiekimo viceministras pažymėjo, jog pirmiausia sklypų paėmimo visuomenės reikmėms vyks Kauno rajono ir Jonavos rajono savivaldybėse, o kitose savivaldybėse ruože tarp Vilniaus ir Kauno šis klausimas gali nusikelti bent dvejiems metams.
„Vienas elementas yra, kuris prasidės jau šiais metais – turime Kauno rajoną ir Vilniaus rajoną. Pagal šį Vyriausybės nutarimą, žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimas jau bus procese šiais metais“, – sakė jis.
Vystant europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožą nuo Vilniaus iki Kauno, Susisiekimo ministerija artimiausiais metais visuomenės reikmėms planuoja paimti iš viso apie 2,5 tūkst. žemės sklypų, kurių plotas siekia apie 1,7 tūkst. hektarų.
ELTA skelbė, kad praėjusią savaitę ministerija registravo projektą, kuriuo siūlo tvirtinti šio ruožo infrastruktūros vystymo planą, taip pat pradėti dalies ruožo sklypų, esančių Kauno ir Jonavos rajonų savivaldybių teritorijose, žemės paėmimo procedūras.
Vyriausybėje patvirtinus šį ruožo specialųjį planą, per ateinančius dvejus metus numatoma visuomenės reikmėms paimti apie 279 jame esančius žemės sklypus, kurių bendras plotas sudaro apie 447 ha.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Nors „Rail Baltica“ projektą planuojama užbaigti iki 2030-ųjų, naujausioje Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaitoje skelbiama, kad toks terminas yra mažai tikėtinas ir projektas vėluos.
Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
(be temos)