Vienam 15 metų ir vyresniam žmogui pernai teko vidutiniškai 14 litro absoliutaus alkoholio, arba 0,2 litro mažiau nei 2014-aisiais, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Pernai šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,6 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir panašiai), arba 1,9 proc. mažiau nei 2014 metais. Vyno ir fermentuotų gėrimų parduota 5,8 mln. dekalitrų (13,8 proc. mažiau), alaus – 26,8 mln. dekalitrų (3,6 proc. mažiau)..

Anot statistikų, kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2015 metais mažose (1–3 darbuotojai) parduotuvėse ji siekė beveik 35 proc., kai kuriose kaimo parduotuvėse – 67 procentus.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos pernai padidėjo 0,9 procento. Labiausiai pabrango vermutas (11 proc.), vaisių ar uogų vynas (8 proc.), likeris (7,7 proc.), Lietuvoje pagaminta degtinė (3,3 proc.), o atpigo alus – 5,2 procento. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2015-ųjų kovo pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

Pernai buvo pagaminta 1,15 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį - 2,1 proc. daugiau nei 2014 metais. Fermentuotų gėrimų gamyba pernai sumažėjo 26 proc. iki  4,9 mln. dekalitrų. Iš fermentuotų gėrimų ypač sumažėjo putojančių fermentuotų gėrimų (36,1 proc.), vaisių ar uogų vyno (19,6 proc.), neputojančių gėrimų (17,5 proc.) gamyba, bet išaugo sidro gamyba (1,5 proc.). 

Vynuogių vyno ir vermuto pernai pagaminta 0,4 mln. dekalitrų - 27,1 proc. mažiau nei 2014 metais. Daugiausia pagaminta alaus – 31,1 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 2 procentais.

Pernai mažėjo visų alkoholinių gėrimų importas ir eksportas. Alaus sumažėjo atitinkamai 26,1 ir 6,3 proc., vyno – 24,9 ir 30,4 proc., spiritinių gėrimų – 14,9 ir 3,7 proc., fermentuotų gėrimų – 11,2 ir 37,1 procento.