„Jeigu mes jau nebevykdome Mastrichto kriterijaus, tam turi būti labai svarios priežastys. Nes aš galiu pasakyti netolimą ateitį: Europos Komisija pradės pažeidimų procedūrą ir greičiausiai, jeigu tos priežastys nebus pakankamai svarios, Lietuvos kreditingumo, skolinimosi reitingas bus sumažintas, kas reiškia, kad palūkanos dar labiau brangs“, – šeštadienį Vilniuje žurnalistams sakė jis.
„Kad prisiimtume tokią atsakomybę, turime turėti labai aiškų pagrindimą, nes biudžetas nėra tik išlaidos (...) Šiuo atveju be gynybos tokios aiškios dedamosios, aš kitų dedamųjų dar nemačiau. Man reikėtų su jomis susipažinti, suprasti, į ką mes investuojame, kokia bus grąža, kas valstybėje bus padaryta, kad būtų užtikrinta, jog kiti ateinantys biudžetai nebūtų deficitiniai“, – teigė politikas.
Pasak jo, ketvirtadienį vykusiame koalicijos tarybos posėdyje po padaryta nebuvo, pateikti tik bendri kitų metų biudžeto skaičiai.
Mastrichto kriterijus leidžia 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio valdžios sektoriaus deficitą, tuo metu Vyriausybė planuoja, kad kitąmet šis deficitas Lietuvoje sieks 3,8 procento.
Kita vertus, V. Sinkevičius sakė, kad išlaikyti 5 proc. BVP dydžio gynybos finansavimą reikia, nepaisant to, kad šiuo metu krašto apsaugos sistemai tepavyko panaudoti mažiau nei pusę suplanuoto biudžeto.
„Be jokios abejonės, kokybė yra svarbi. Čia yra daugiasluoksnė problema: dėl to, kad žmonės bijo dėti parašus, dėl to, kad, be jokios abejonės, vėluojama, sistema yra nepasirengusi tokioms investicijoms iki galo. Bet tą privalu daryti, nes du pagrindiniai projektai, kurie finansuojami iš gynybos biudžeto – lietuviškos divizijos kūrimas ir Vokietijos brigados projektas ir įkurdinimas – šitoj vietoj neturime prabangos, kad tie du projektai stotų ir nebūtų įgyvendinti, o to priežastis būtų lėšų trūkumas“, – kalbėjo demokratų lyderis.
Jis vylėsi, kad kompetencijos krašto apsaugos sistemoje vykdant projektus ir panaudojant lėšas didės.
„Aš tikiu, kad daugelis projektų yra jau parengti, ir man atrodo, kad tas įsivažiavimas gal buvo lėtesnis, bet jis bus daug spartesnis ateinančiu laikotarpiu. Bent jau taip mums žada krašto apsaugos ministras“, – sakė V. Sinkevičius.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius šią savaitę pranešė, kad dabar panaudota 43,92 proc. visų gynybai skirtų asignavimų.
Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, per ilgai užtrunka projektų įgyvendinimas, valstybės institucijoms trūksta lankstumo mokytis ir bendradarbiauti su Ukraina perimant jos patirtį.
2026 metais krašto apsaugos sistemos biudžetas siekia 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP.
Planuojama, kad kitais metais Lietuvos krašto apsaugos biudžetas bus 36 mln. eurų didesnis nei šiemet ir sieks 5 proc. BVP lygį.
(be temos)
(be temos)