Tačiau ką savivaldybės gali padaryti pačios? Pasak A. Klišonio, investuotojams svarbus ne tik mokesčių dydis, bet ir savivaldybės gebėjimas greitai priimti sprendimus. Jis siūlo plačiau taikyti tokias iniciatyvas kaip žaliasis koridorius, kad spartesnėmis procedūromis galėtų pasinaudoti daugiau investuotojų. „Jeigu galime greitai priimti sprendimus ir netgi paraleliai vykdyti statybą ir projektavimą, ar negalime leisti to daryti ir kitose srityse?“ – klausia jis.
O kaip suderinti ilgalaikes investicijas su trumpalaikiais politiniais tikslais? „Kaip ir žemės ūkyje – šiandien pasodinęs derliaus nenuimsi. Tam reikia laiko. O politikai turi ketverių metų galiojimo terminą. Visko norisi čia ir dabar“, – sako A. Klišonis.
Apie savivaldybių konkurenciją, galimybes mažinti biurokratiją, finansinį savarankiškumą ir nerimą dėl kitų metų biudžeto Plungės rajono meras A. Klišonis diskutavo su „Žinių radijo“ žurnalistu.
– Kiek Lietuvos ekonomikos konkurencingumas priklauso nuo savivaldybių? Kai investuotojas renkasi, kur įsikurti, Lietuvoje, Lenkijoje ar kitoje šalyje, ką jam gali pasiūlyti skirtingos savivaldybės?
– Iš tiesų yra priimti bendri teisės aktai ir įstatymai. Mes taip pat turime sistemą, veikiančią Lietuvoje. Turime laisvąsias ekonomines zonas, pramonės parkus ir regioninės svarbos projektus. Vienas iš pagrindinių dalykų yra dėmesys investuotojui, klausimas, kaip su juo bendrauji, kaip jam atsakai ir kiek tas bendravimas yra proaktyvus. Jei įmonėje yra galimybė rinktis, jis kruopščiai pažiūrės, kokie yra mokestiniai klausimai, kokios yra galimybės turėti darbuotojų, kiek saugu yra investuoti, kokie yra transportavimo kaštai ir visi kiti dalykai. Didelė investicija yra daroma labai tvarkingai, kruopščiai ir apskaičiuotai. Jei yra nedidelės dedamosios, savivaldybės turi galimybę įsikišti ir sudalyvauti.
– Ar kartais tai labiau priklauso nuo savivaldybės nei nuo centrinės valdžios?
– Turime visokių pavyzdžių ir matome, kad kai kurie projektai be Vyriausybės, Seimo ir prezidentūros palaikymo nebūtų įgyvendinti. Tačiau ne viename forume esu sakęs, kad jei į Radviliškį ateitų kompiuterių ar kitos technikos gamyba, ar tai būtų blogis? Jei tas žalias koridorius gali veikti investicijoms, galbūt jis gali veikti ir kitur? Jei turime galimybę greitai priiminėti sprendimus ir paraleliai vykdyti statybą bei projektavimą, ar negalime to daryti kitose sferose? Manau, kad jei jau pravėrėme duris ir buvo priimtas sprendimas, ar mes vėl iš naujo turime ieškoti sėkmės istorijų, ar galime važinėti su jau išrastu dviračiu?
– Ar sutiktumėte, kad žaliasis koridorius yra investicijų greitkelis?
– Aš kaip liberalas sakau, kad koridorius gali būti ir žalias, ir oranžinis. Reikia kalbėtis apie tai, kad tas verslo atėjimas būtų. Kalbant apie savivaldybės suinteresuotumą, požiūris yra labiau holistinis. Aš noriu, kad savivaldybė, kuriai vadovauju, klestėtų, kad ji būtų konkurencinga, kad būtų daugiau gyventojų, vaikų ir smulkaus verslo. Tačiau ekonominis suinteresuotumas šiuo atveju neina kartu su tuo, ką daro pati savivaldybė. Gyventojų pajamų mokestis neateina iš karto.
Plungėje Vičiūnų grupė padarė 125 mln. eurų investiciją, sukūrė 400 darbo vietų, tačiau mūsų gyventojų pajamų mokesčio dalis beveik nepadidės. Ji persiskaičiuos antrais arba trečiais metais. Vadinasi, jei savivaldybė daugiau ar mažiau prisideda prie to, daro, kuria infrastruktūrą ir deda savivaldybės pinigus, ji nuima tas lėšas nuo kitų sferų, į kurias galėtų investuoti. Savivaldybė investuoja tam, kad turėtų ateities perspektyvą. Ji negyvena šiandiena ir mato judėjimą į priekį, tačiau grįžtamasis ryšys yra labai simboliškas.
Todėl kalbėdami su Vyriausybe ir premjeru išsakėme nuostatą, kad galėtų būti keičiama gyventojų pajamų mokesčio metodika. Savivaldybės turi turėti naudą, ją turi pajusti patys gyventojai. Taip pat kalbėjomės apie tai, kad nereikėtų didinti pelno mokesčio. Jo dalis turėtų atitekti savivaldybėms. Ateinanti gamyba susiduria su neigiamomis nuostatomis. O jei pelno mokesčio dalis ateitų iš savivaldybės, atsirastų galimybė investuoti į savivaldybę, gerinti infrastruktūrą, kultūros, mokslo ir sporto sferas. Tuomet būtų didesnis grįžtamasis ryšys.
Mes patys vystome pramonės parką Plungėje ir iš finansų ministerijos nėra visiškai jokio prisidėjimo. Mes pakankamai ilgai derinome Vyriausybės nutarimą ir sulaukėme klausimo: o kodėl jums jo reikia? Absoliuti dauguma mokesčių iš tokio pramonės parko ateina tiesiogiai į valstybės biudžetą. Tai yra akcizas, PVM ir kitos sferos. Smulkaus verslo reikia. Be to, kuo daugiau dirbančių žmonių yra, tuo daugiau aptarnaujanančių verslų reikia. Reikės daugiau kirpyklų, maitinimo įstaigų ar kavinių. Tas grįžtamasis ryšys yra, bet šiandien pasodinęs rytoj derliaus nenuimsi. Tam reikalingas laikas, supratimas, o politikai turi ketverių metų galiojimo terminą.
Savivaldybė investuoja tam, kad turėtų ateities perspektyvą. Ji negyvena šiandiena ir mato judėjimą į priekį, tačiau grįžtamasis ryšys yra labai simboliškas.
– Ar šiuo metu savivaldybės turi būdų konkuruoti tarpusavyje ir pritraukti investicijas geriau nei kita savivaldybė?
– Plungės savivaldybė jau yra pateikusi penktą projektą regionų plėtros tarybai. Vieno investuotojas atsitraukė ir žemės sklypas grįžo atgal į savivaldybės pavaldumą, bet kiti projektai buvo sėkmingi. Jei žmogaus atlyginimas regione yra apie 3400 eurų, tai yra nemažai. 150 žmonių gauna galimybę gyventi regione, išlaikyti šeimą ir negalvoti apie bėgimą į užsienį ar didmiestį. Tačiau tam reikia priiminėti sprendimus, kad verslas galėtų ateiti.
Savivaldybės negyvena iš žemės nuomos ar pardavimo. Mes esame suinteresuoti, kad būtų kuo daugiau gyvybės. Gamybos investicijos gali funkcionuoti 10, 15 ar net daugiau metų. Tai duoda tam tikrą stabilumą ir gyventojai turi tą interesą. Natūralu, kad savivaldybės tarpusavyje konkuruoja dėl sklypų ir galimų investitorių. Kita vertus, yra galimybė kalbėtis ir kooperuotis, kas duoda papildomą pridedamąją vertę.
Geras pavyzdys yra žaliasis Tauragės regionas. Tauragė, Pagėgiai, Šilalė ir Jurbarkas randa bendrų sąlyčio taškų. Plungė šiuo metu kalbasi su Skuodo savivaldybe dėl nemokamo tarpmiestinio susisiekimo. Kadangi mes turime daugiau gamybos, darbuotojams nereikėtų kraustytis iš Skuodo į Plungę. Mes ieškome ir konkurencijos elementų, ir sąlyčio taškų. Sakoma, kad jei nori vaikščioti greitai, vaikščiok vienas, o jei nori vaikščioti ilgai, tai vaikščiok kartu.
– Šiuo metu yra svarstomas kitų metų valstybės biudžetas. Ieškoma būdų surinkti daugiau pajamų. Kas labiausiai neramina savivaldybes?
– Norėčiau pabaigti šiuos metus. Turėjome savivaldybių asociacijos tarybos posėdį. Jame išsakėme finansų viceministrei Linetai Jakimavičienei savo nerimą dėl šių metų biudžeto vykdymo. Gyventojų pajamų mokestis nėra renkamas. Matyt, planavimas buvo per daug optimistinis. Mes net nežinome, ar šiais metais biudžetai bus vykdomi. Ketvirtas ketvirtis savivaldybėms bus labai įtemptas.
Finansų ministerija suplanuoja tą mokestį ir privalo užtikrinti, kad planavimas būtų vykdomas. Tai nepriklauso nuo savivaldybių. Jei jos pačios pasididina surinkimą, tuomet tai yra mūsų pačių rūpestis. Neaišku, kaip baigsime šiuos metus. Manau, kad įtampų mes turėsime. Mūsų pačių savivaldybė šiuo metu turi 1 milijono eurų skolą.
Mūsų pačių savivaldybė šiuo metu turi 1 milijono eurų skolą.
– O turite įrankių padaryti taip, kad neturėtumėte deficito ir skolos?
– Mes galime koreguoti tai, ką planuojame patys, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, žemės mokesčius ar rinkliavas. Tačiau tai yra maža dalis. Dabar savarankiškų savivaldybės pajamų yra 10 proc. Gyventojų pajamų mokestis sudaro apie 50 proc. mūsų pajamų. Jei ta dalis nėra surenkama, tuomet ją kompensuoti yra pakankamai sudėtinga. Kol kas turime minusą ir finansų ministerija negalėjo atsakyti, ar šiais metais kompensuos tai.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)
(be temos)
(be temos)