Atsivėrė naujų galimybių

2022 m. ES pripažino Lietuvą vynuogių augintojų šalimi. Šis ES žingsnis mūsų šalies vynuogininkams atvėrė naujų galimybių didinant vynuogynus ir vystant vynininkystę. Nuo to laiko šių uogų plotus galima oficialiai registruoti ir pretenduoti į ES ir kitokią paramą. Iki tol vynuogininkystė Lietuvoje nebuvo remiama.

Žinoma, Lietuva niekada netaps konkurente tokioms senų tradicijų vynmedžių augintojų šalims kaip Italija, Prancūzija, Ispanija ar kitos Pietų Europos valstybės, nes mūsų plotai nedideli. Tiksliai pasakyti, kiek jų yra, negalima, nes ne visi augintojai deklaruoja plotus.

Lietuvos vynuogininkų asociacijos (LVA) prezidento Ramūno Pilvelio teigimu, galima kliautis tik pačių vynuogininkų sukurtu registru. Šiuo metu jame skelbiama, kad Lietuvoje yra 72 registruoti vynuogių augintojai. Tačiau čia nėra statistikos apie asociacijai nepriklausančius vynuogininkus, auginančius šias uogas šiltnamiuose ar turinčius visai nedidelius plotus šalia namų.

Saulės uogos

Šie metai nepalankūs saldžiosioms uogoms. R. Pilvelio teigimu, šiemet saulės buvo labai mažai, balandį, gegužę, birželį, liepą, rugpjūtį buvo  tiek pat saulėtų dienų, tiek pat saulėtų valandų, nors vidurvasarį turėjome sulaukti saulės piko. „Vynuogės noksta lėtai, dėl drėgmės puola grybelinės ligos, – pasakoja R. Pilvelis. – Nesvarbu, ar šviečia saulė, ar ne, santykinė drėgmė išlieka gana didelė. Dėl to derlius  prastas, šiemet mums blogi metai, tačiau derliaus, žinoma, vis tiek bus.“

R. Pilvelis sako, kad vargino ir užsitęsusios pavasarinės šalnos, tačiau jų uogininkai moka išvengti, tačiau saulės nepareguliuosi. Dėl to uogos greičiausiai bus rūgštesnės, galbūt sukaups mažiau naudingųjų medžiagų, tad nebus tokios kokybiškos, kokios galėtų būti.

Kovai su grybelinėmis ligomis yra nemažai priemonių, tikimasi, kad tiek uogoms, tiek patiems vynmedžiams daug žalos jos nepadarys. Ar nepakenks chemija pačioms uogoms dėl to, kad šiemet jos reikėjo daugiau? R. Pilvelis sako, kad kiekvienam cheminiam preparatui yra ribos, kurių reikia laikytis, nepurkšti dažniau, nei nurodyta, negalima padauginti leistinos normos. Mūsų klimato sąlygomis paprastai nereikia maksimalių cheminių priemonių normų, pakanka kur kas mažesnių, kad efektas būtų pasiektas, kitaip nei Pietų Europos valstybėse, kur ligos vynmedžius puola kur kas labiau. Be to, Šiaurės šalyse augančių vynuogių veislės atsparesnės grybelinėms ligoms. Vis dėlto chemines priemones naudoti būtina, pavėluosi – neteksi derliaus, dar labiau pavėluosi – neteksi ir vynmedžių, sako R. Pilvelis.

Atrodo, ši vasara turėjo būti itin palanki Pietų Europos valstybėms, kuriose vyravo karščiai. Tačiau, pasak R. Pilvelio, taip nėra, vynuogėms  didesnė nei +30 °C temperatūra – pražūtinga, jos žūsta. Tad ten augintojai vynuogynams įrengia uždangas, daro pavėsį, kad išsaugotų derlių ir augalus. Kiekviename krašte – savos problemos.

Pasiekimas: Lietuvos vynuogininkų asociacijos vadovas R. Pilvelis džiaugiasi, kad ES pripažinus Lietuvą vynuogių augintojų šalimi, augintojai gali tikėtis ir finansinės paramos. / R. Pilvelio asmeninio archyvo nuotr.

Kol kas mokosi

Parama vynuogių augintojams – nedidelė. Šiemet vyninių vynuogių veislių augintojams – fiziniams ir juridiniams asmenims bei vyno gamintojams – juridiniams asmenims buvo skirta 50 tūkst. eurų finansinė parama, tačiau didžiausia galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti – 10 tūkst. eurų. Tai labai nedidelė suma, tačiau, kaip sakoma, gera pradžia – pusė darbo. Vynuogininkai tikisi, kad ta parama ilgainiui didės, nes stiprėja ir pats vynuogininkystės sektorius, augintojų daugėja. „Galima sakyti, kad mes kol kas mokomės auginti vynuoges ir kažką iš jų gaminti, – sako R. Pilvelis. – Štai šių metų gruodį bandysime sukviesti į Lietuvą visų Šiaurės šalių vynuogininkus. Laukiame dalyvių iš Kanados, JAV, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, žinoma, mūsų kaimynių Latvijos ir Estijos. Būtent tokiuose renginiuose ir vyksta žinių sklaida, dalijimasis patirtimi, kaip Šiaurės šalys gali šias uogas prisijaukinti.“

Galbūt vynuogininkystė yra perspektyvi Šiaurės šalyse, nes klimatas šyla, nors tokie metai, kaip šie, pateikė nemalonių siurprizų? R. Pilvelis sako, kad gilių žiemų iš tiesų nebėra. Jeigu ir vasaros vėsesnės, bendra metų temperatūra – aukštesnė. Tai palanku vynuogėms, kurių didžioji dauguma auga atvirose erdvėse, ne šiltnamiuose.

Keista, kad dar šiauresnėje Norvegijoje yra ypač daug ir didelių vynuogynų. Pasak R. Pilvelio, paslaptis paprasta – čia jos auga tarp kalnų, kurie absorbuoja šilumą, yra šiltų slėnių, kur vynmedžiai šilumos gauna daugiau nei pas mus, Lietuvoje.

Daugiausia gamina sultis

Didžiausia užaugintų vynuogių dalis naudojama sultims gaminti. „Vyną iš vynuogių Lietuvoje šiandien kol kas gamina tik trys vyndariai, – sako Vynuogininkų asociacijos vadovas. – Visos mūsų šalyje užaugintos vynuogės lieka Lietuvoje.“

Vynuogės noksta lėtai, dėl drėgmės jas puola grybelinės ligos. Nesvarbu, ar šviečia saulė, ar ne, santykinė drėgmė išlieka gana didelė. Dėl to derlius prastas, šiemet mums blogi metai, tačiau derliaus, žinoma, vis tiek bus.

Vienas ūkis užaugina vidutiniškai apie 2 tonas vynuogių. Jos yra parduodamos ir vartotojams, tačiau vis dėlto norintiems nusipirkti lietuviškų vynuogių R. Pilvelis pataria kreiptis į pačius augintojus, o ne eiti į turgų, kur galite nusipirkti atvežtinių, tik pavadintų lietuviškomis. Kai kurie augintojai parduoda ir daigelius. Susidomėjimas vynuogėmis auga, nes uogos skanios, o nedaug jų gana paprastai užaugina net ir nepatyrę augintojai.

Lietuvoje yra ir selekcininkų, kurie eksperimentuoja su veislėmis ir iš kurių sodinukus perka vynuogių augintojai. Selekcininkai vertina, kurios veislės geriausiai auga pas mus, kurioms labiausiai reikia saulės, kurios derlingiausios.

Kiekiai: vidutiniškai viename ūkyje užauginama apie 2 t vynuogių. / pixabay.com nuotr.

Šiltas rugsėjis negelbės

Ernestas Aušvicas, Kėdainių rajone puoselėjantis 69 a vynuogyną, sako, kad šiųmetis vynuogių derlius gali būti tik menamas. „Derlius vėluoja, tad vėlyvųjų veislių vynuogės gali visai neprinokti, nesukaupti pakankamai cukraus, – sako augintojas. – Šiemet pavasarį buvo daugiau kaip dešimt vėlyvųjų šalnų, kai jau buvo prasidėjusi vegetacija. Vieną naktį buvo net –7 °C temperatūra. Pumpurai nušalo, bet, laimė, po poros savaičių ataugo pakaitiniai.“

Jeigu rugsėjis iki pabaigos būtų toks šiltas ir saulėtas, kaip dabar, galbūt bent jau skoninės vynuogių savybės pagerėtų, vis dėlto vilties nedaug – dienos trumpėja, pasak E. Aušvico, iš darbų vynuogyne tenka grįžti jau apie pusę devynių vakaro, nes temsta. Pats augalas ima ruoštis žiemoti, tad nėra kada nokinti uogas. Šilumos labiausiai reikėjo liepos pabaigoje, rugpjūtį, o šiemet jos nebuvo.

Netinkamo skonio uogos nelabai tinkamos nei sultims, nei vynui gaminti.

Mūsų vynuogės visada bus kiek kitokio skonio, gal gaivesnės, kiek rūgštesnės, o pietinės labai saldžios, sunoksta per anksti, nes tas šalis irgi veikia klimato kaita, tad atsiranda didelis balansas tarp rūgšties ir cukraus.

Dėl oro verslo nemes

E. Aušvicas sako, kad tokios vasaros, kaip ši, būna retai, tad dėl vienų metų nesėkmės verslo nežada atsisakyti. Visuose kraštuose būna įvairiausių klimato kataklizmų, tačiau ūkiai atsigauna ir toliau gyvuoja. „Mes juk žinome, kad esame Šiaurės šalis, kad čia gali būti visokių išbandymų, bet tam ruošiamės“, – kalba vynuogių augintojas, užsiimantis ir sodinukų auginimu ir realizacija. Derlių paprastai sunaudoja savo reikmėms, dalį parduoda vyndariams ar kitiems vynuogininkams. Juolab kad Ernestas savo vynuogių ūkyje augina tokias žinomas ir populiarias visame pasaulyje veisles kaip ‘Chardonnay’, ‘Pinot noir’, ‘Sauvignon blanc’ ir kt. Šios veislių vynuogės  lepios, tačiau gali būti auginamos ir Šiaurės šalyse. Ar tai reiškia, kad ir Lietuvoje galima pasigaminti tokių skanių vynų kaip Italijoje, Prancūzijoje? „Galime pasigaminti ne tik tokių, bet ir dar unikalesnių vynų, – įsitikinęs E. Aušvicas. – Mūsų vynuogės visada bus kiek kitokio skonio, gal gaivesnės, kiek rūgštesnės, o pietinės labai saldžios, sunoksta per anksti, nes tas šalis irgi veikia klimato kaita, tad atsiranda didelis balansas tarp rūgšties ir cukraus.“

Plečiasi į šiaurę

R. Aušvicas mano, kad vynuogininkystė yra perspektyvus ir ilgalaikis verslas, nors jį įkurti gana brangu. Reikia įrengti stovus, vielas, inkarus, aptverti... Be to, ir sodinukai brangiai kainuoja. Įsivaizduokite, kiek kainuos apsodinti 1 ha plotą, kuriam reikia apie 6 tūkst. sodinukų, kai vieno kaina – 3–5 eurai. Vėliau reikės ir traktoriuko, kuris tilptų tarp vynmedžių, genėtuvų ir kitų padargų. Investicijos atsiperka tikrai ne per vienus metus, nes vynuogės visiškai suauga ir ima derėti maždaug tik po septynerių metų. Tačiau, jeigu suaktyvėtų vyndarystė, jeigu pavyktų pagaminti vis geresnių vynų, ir vynuogių auginimas atsipirktų.

Kasmet atsiranda vis daugiau vynuogių ūkių, tačiau apie šių uogų eksportą nekalbama, nes kol kas Lietuvos rinkoje savų vynuogių yra labai maža dalis. Paklausa – didžiulė, nes dažnas nori savo krašte užaugintų, tik ką nuskintų šviežių uogų. Tad pirmiausia patenkinkime savo šalies poreikius, sako E. Aušvicas. Pasak jo, nebent kurie nors ūkiai turės labai išskirtinių produktų, tada galbūt atsiras rinka ir užsienyje. Štai, pavyzdžiui, danai rado rinką Japonijoje.

Galima sakyti, kad vynuogynai plečiasi į šiaurę. Švedai kasmet didina plotus, lenkai taip pat labai labai plėtoja vynuogininkystę – jie jau augina apie 1 tūkst. ha vynuogių, tad mums su keliasdešimčia ar 100 ha apie eksportą kol kas galima tik pasvajoti.

Perspektyva: E. Aušvicas sako, kad tokios vasaros, kaip ši, būna retai, tad dėl vienų metų nesėkmės verslo nežada atsisakyti. Visuose kraštuose būna įvairiausių klimato kataklizmų, tačiau ūkiai atsistato ir toliau gyvuoja. / E. Aušvico asmeninio archyvo nuotr.

Ilgaamžiai augalai

Įveisiant vynuogyną reikia žinoti, kad jis bus ilgaamžis. Žinoma, jeigu nenukentės nuo klimato anomalijų ar kitų ekstremalių situacijų. Vynmedžiai gyvena ir gerai prižiūrimi duoda derlių 80–100 metų. Štai Guinnesso rekordų knygoje yra įregistruotas seniausias vynmedis, kuris auga Slovėnijoje jau 400 metų. Jis dar duoda derlių. Štai todėl vynuogynai yra iš kartos į kartą paveldimas turtas, verslas.

Taigi, jei įveisėte vynuogyną, žinokite, kad jis jus pergyvens ir liks vaikams, anūkams ar proanūkiams. Tai tikrai gera investicija. E. Aušvico šeima net galvoja plėsti plotus, nors labai dideliems prižiūrėti jau reikėtų samdyti darbuotojų. Kol kas savo vynuogyną šeima tvarko pati, tiksliau, dviese – Ernestas su žmona. Patys nuskina derlių, kuris sunoksta ne vienu kartu, nes veislės skirtingos. „Samdyti darbininkus šiam darbui būtų labai brangu, pabrangtų ir pačios uogos, – sako vynuogių ūkio šeimininkas. – Todėl skiname dviese su žmona, peržiūrime kiekvieną kekę, išimame kokią sugedusią ar įtrūkusią uogą. Viską daugiausia darome patys.“

Žiemą vynuogininkai taip pat nesėdi rankų sudėję – užsiima genėjimo darbais. Kai plotai tokie dideli, veiklos užtenka visais sezonais.

Skaičių kalba

Vynuogynų geografija apskrityse:

Kauno – 18

Vilniaus – 18

Alytaus – 8

Panevėžio – 8

Marijampolės – 6

Utenos – 6

Klaipėdos – 3

Šiaulių – 3

Tauragės – 1

Telšių – 1

Šaltinis: vynuogininkai.lt

Veislių įvairovė

Veislių lyderiai, apdovanoti medaliais (2022–2025 m.):

‘Solaris’ – 25 medaliai,

‘Varduva’ – 17,

‘Juodupė-Monika’ – 14,

‘Adalmiina‘, ‘Regent’ – po 9,

‘Marquette’, ‘Maréchal Foch’ – po 6.

2025 m. lietuviško vyno ir midaus čempionate užregistruota net 100 vynuoginių vynų – rekordinis skaičius, atspindintis sparčiai augantį susidomėjimą vynuogininkyste. Lietuva žengia mažais, bet tvirtais žingsniais, tapdama Šiaurės vynuogininkystės šalimi.

Šaltinis: LVA

Rekordininkai

Mariboras yra antras pagal dydį Slovėnijos miestas, kuriame prie barokinio pastato fasado driekiasi Žametovkos vynuogynas. Vynmedis čia auga jau daugiau kaip 400 metų, yra žinomas kaip seniausias vynmedis pasaulyje ir turi Guinnesso rekordo sertifikatą.

Prieš kelerius metus kapavietėje Ispanijoje (Andalūzijos mieste Karmonoje) rasta 2 tūkst. metų išsilaikiusio vyno. Seniausias kada nors aptiktas skystas vynas yra raudonai rudos spalvos ir, kaip galima spėti, sodraus skonio. Raudonai rudas – dėl cheminių reakcijų, kurios įvyko per 2 tūkst. metų nuo tada, kai baltas vynas buvo supiltas į laidotuvių urną Pietų Ispanijoje.

Iki naujo atradimo seniausias skysto pavidalo išlikęs vynas buvo Špejerio vyno butelis, 1867 m. iškastas netoli Vokietijos, Špejerio mieste, ir datuojamas maždaug 325 m. po Kr.