Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis, kurias parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūloma, kad sprendimą dėl pasitraukimo iš fondų žmonės galėtų priimti du kartus: 2026 metų ir 2027 metų sausį-rugsėjį, nes kiekvienų metų pabaigoje tris mėnesius būtų vertinamos paraiškos.

„Mūsų pasiūlyta sistema yra subalansuota ir tvari, nukreipta į didesnį skatinimą kaupti papildomai, didesnį pasitikėjimą papildomu kaupimu ir per lankstumą, per galimybę būti savo pinigų šeimininkais šita sistema bus daug patrauklesnė nei yra dabar“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė ministrė Inga Ruginienė.

Ministrė kalbėjo, kad pereinamasis apsisprendimo laikotarpis svarbus net tik gyventojams, bet ir pensijų fondams, kurie turėtų išimti lėšas ir jas atiduoti žmonėms.

„Tam tikras ilgesnis laikotarpis sumodeliuos tokią situaciją, kad žmonės neateis tą pačią dieną – vieną dieną paprašys didelės sumos ir fondai turės greitai išsiimti savo investicijas ir sumokėti. Tai sistema, apgalvojanti kiekvieną žingsnelį“, – aiškino I. Ruginienė.

Ji sakė besitikinti, kad Seimas priims sprendimą iki liepos 1 dienos, o pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

Pakeitimais siūloma sudaryti galimybę pasitraukti iš kaupimo ir tiems, kurių netenkina atnaujintos sąlygos. Tada gyventojas galėtų atsiimti savo įmokas ir investicinį prieaugį.

Anot I. Ruginienės, per pereinamąjį laikotarpį išsiimti pinigai nebus apmokestinami, o liekantiems  kaupti ir norintiems išsiimti dalį lėšų ateityje pasitraukimo mokestis sieks 3 procentus.

Jeigu žmogus nuspręs likti sistemoje, ji bus lankstesnė – jis galės neribotai stabdyti įmokas dėl tam tikrų priežasčių, pasirinkti ir atlyginimo dalį, kurią skirs kaupimui. 

Rizikų investicinei aplinkai nemato

Ministrė sako, kad pakeitimai neturės neigiamos įtakos investicinei aplinkai, anot jos, priešingai –  išsiėmus pinigus žmonės juos investuos į kitas sritis, todėl gali būti ir teigiamos įtakos.

„Imkime Estijos pavyzdį, kur toks langas yra visada atidarytas, bet kada žmogus gali ateiti ir išeiti, ir problemų su investicine aplinka nėra. Prognozuojame, kad per pereinamąjį laikotarpį bus nuimtos įtampos ir augs pasitikėjimas kaupimu, 25 proc. išsiėmimas tikrai jokios įtakos nepadarys“, – teigė I. Ruginienė.

Numatoma, kad žmogus galės vieną kartą per gyvenimą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau nei jo įmokėta suma.

„Nereikia kurti negatyvaus naratyvo, kad staiga žmonės patys nesugeba sumąstyti, kur dėti jų uždirbtus pinigus. (...) Galimybė valdyti savo pinigus yra vienas iš svarbiausių aspektų, dėl kurių ši pertvarka įvyko“, – pridūrė ji.

Premjeras Gintautas Paluckas kalbėjo, kad šie pokyčiai neturi jokios sąsajos su investicine aplinka.

„Atvirkščiai, bankai ar kiti investiciniai instrumentai dėl šių sprendimų net gali turėti tam tikros naudos, nes žmonės pasiėmę pinigus ieškos, kur juos investuoti ir nebūtinai juos išleis vartojimui. Gali eiti į akcijų rinką, gali sutelktinio skolinimosi platformas naudoti, kitus dalykus daryti, bet tai asmeniniai sprendimai“, – trečiadienį žurnalistams aiškino premjeras.

Lietuvos darbdavių, Pramonininkų bei Verslo konfederacijų, Finansų analitikų, Investuotojų ir dar šešios asociacijos antradienį dar kartą pareiškė, kad tokie siūlymai griautų sistemą.

Konstitucinis Teismas (KT) pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.

Dabar antroje pakopoje kaupia 1,42 mln. žmonių, o „Sodros“ 2024 metų gruodžio duomenimis, įmokas į savo pensijų kaupimo sąskaitas pervedė apie 774 tūkst. arba 54,5 proc. nuo visų pensijų kaupime dalyvaujančių žmonių.