Ž. Mauricas: mažiau finansiškai raštingi gyventojai linkę didesnę dalį investicijų nukreipti į NT | KaunoDiena.lt

Ž. MAURICAS: MAŽIAU FINANSIŠKAI RAŠTINGI GYVENTOJAI LINKĘ DIDESNĘ DALĮ INVESTICIJŲ NUKREIPTI Į NT

  • 5

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad pandemijos metu didėjantys indėliai bankuose investuoti į akcijas ar investicinius fondus šalies gyventojų nepastūmėjo. Jis pažymi, kad investicijų šuolis į nekilnojamą turtą (NT) atskleidžia gana žemą šalies gyventojų finansinį raštingumą.

„Lietuviai (pandemijos metu – ELTA) sutaupė iš tiesų labai daug: indėlių augimas siekia 3 mlrd. eurų per metus, (...) ir tai yra sparčiausias augimas visoje euro zonoje (...). Euro zonos vidurkis buvo 8 proc., mes turime virš 20 proc. augimą. (...) Kalbant apie investicijas į akcijas ir fondus, deja, tokių didelio proveržio nebuvo. Galbūt buvo šiek tiek išsigąsta pirminės krizės, buvo net nemažai gyventojų, kurie atitraukė investicijas, ir vienintelis segmentas, kuris tikrai pajuto pinigų srautą, tai nekilnojamasis turtas (NT)“, – „Žinių radijui“ sakė jis.

Anot Ž. Maurico, investuoti į NT lietuvius skatina dažnai pernelyg žemas finansinis raštingumas.

„Prieš gerus trejus metus buvau atlikęs mokslinį tyrimą ir bandžiau išsiaiškinti, kodėl būtent lietuviai teikia preferencijas vienoms ar kitoms investicijoms. Viena iš priežasčių visgi yra pakankamai žemas finansinis raštingumas. Žmonės nelabai turi informacijos apie kitas investavimo alternatyvas, o NT yra tradicinė investicija, ir dėl to žmonės, kurių finansinis raštingumas yra mažesnis, linkę yra didesnę dalį savo finansinių investicijų skirti NT. Tuo tarpu didžiausio finansinio raštingumo asmenys išskaido savo investicijas“, – teigė jis.

Ž. Mauricas pažymėjo, kad taip vis dar gajus mitas apie nekrentančias NT kainas.

„Kita investavimo į NT priežastis yra pakankamai plačiai paplitęs mitas, kad NT kainos negali kristi, o jei ir krenta tai kritimas būna tik trumpalaikis, jos gali tik kilti. Dėl to NT rinka yra traktuojama kaip pakankamai saugi sritis iš investicinės rizikos perspektyvos“, – pastebėjo jis.

Itin didelę įtaką NT rinkos kainoms daro susiformavę kainų lūkesčiai bei demografiniai pokyčiai visuomenėje, teigė ekonomistas

„Lūkesčiai yra pagrindinis veiksnys, lemiantis NT kainų kilimą ar kritimą. Jeigu yra lūkestis, kad kainos kils toliau, tai jos dažniausiai ir kyla. Labai svarbūs yra ir demografiniai pokyčiai. Jei didėja gyventojų skaičius miestuose ypatingai kyla ir NT kainos“, – sakė jis.

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

...(

Eikit jus na h.i. su tokiom kainos. Bige iki šiol parduot ne gali, nors jau kiek laiko praejo kai namai pastatyti. Pas vokiečius žmogus gaunantis mažiau 1300€, gauna socialini nauja buta. Čia visi ubagai.

Pilietiškas

Iš turtingųjų tie milijardai bankuose! Pvz. Mokytojas, turintis metodininko kategoriją, į rankas gauna maždaug 800 €, kaip reikia sutaupyti, neįsivaizduojama! O tokių nabagų pilna šiuolaikinė Lietuva!

eik miegot

mauricai.....
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS