ŽEMĖS TVARKYMAS

Žemės nuosavybės negali įteisinti šimtai piliečių

Žemgrobių skandalas, nuvilnijęs per Lietuvą, paliko nedaug abejingų žmonių. Tūkstančiai piliečių vargsta, negalėdami atgauti ir įteisinti turėtos žemės nuosavybės, o žemėtvarkininkai, naudodamiesi savo padėtimi, aprūpino prestižiniais sklypais ne tik save, bet ir giminaičius. Dabar visi laukia, kuo baigsis sklypų skandalas: ar žemgrobiams bus atseikėta pagal nuopelnus, ar įtakingos politinės jėgos, kurių atstovai, galima įtarti, taip pat naudojosi savo padėtimi grobdami sklypus, bandys viską numarinti užmaršties liūne.

Nuostoliai niekam nerūpi

Sklypų skandalo istorijoje stebina viena aplinkybė: galintys pasinaudoti tarnybine padėtimi ne tik rinkosi sklypus gražiausiose vietovėse, bet sugebėjo greitai susitvarkyti žemės nuosavybę įteisinančius dokumentus. Visai nesvarbu, kieno vardu buvo užrašoma ta nuosavybė. Svarbu kitkas: šimtai žmonių iki šiolei negali susitvarkyti žemės nuosavybės dokumentų, verčiami metų metus laukti, stovėti eilėse. Neturėdamas žemės nuosavybę patvirtinančių dokumentų negali ja nei pats naudotis, nei išnuomoti. Tačiau godiems valdininkams nerūpėjo ir nerūpi paprastų žmonių patiriami nuostoliai.

Trūksta darbuotojų – lėti tempai

Valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto“ Klaipėdos filialo direktorius Algimantas Lotužis „Klaipėdai“ teigė, kad šiuo metu 37 darbuotojai nespėja vykdyti visų užduočių. Pagrindinis instituto filialo darbuotojų dėmesys – žemės reformos ir žemės nuosavybės atkūrimo žemėtvarkos projektų rengimui.

Klaipėdos filialas dirba 9-iose kadastro vietovėse Klaipėdos rajone, 18-oje – Kretingos rajone ir 21-oje – Skuodo rajone.

Pasak A.Lotužio, Šilutės rajono kadastro vietovėse dirba bendrovė „Šilutės hidroprojektas“, o kitose Klaipėdos apskrities vietose žemėtvarkos projektus ruošia ir privatūs matininkai.

Žemėtvarkos projektų rengimą finansuoja apskrities viršininko administracija, kuri lėšas skirsto rajonų žemėtvarkos skyriams, o šie savo ruožtu atsiskaito su projektuotojais, taigi pinigų netrūksta.

Paklaustas, ar žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo nepalietė kilęs žemės sklypų grobstymo skandalas, A.Lotužis sakė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai lankėsi filiale ir paėmė juos dominančius dokumentus. Tačiau institutas – ne ta vieta, kur saugomi su žemės skandalais susiję archyvai. Parengti žemėtvarkos projektai paprastai atiduodami tvirtinti Apskrities viršininko administracijai ir vėliau laikomi archyve.

Tik žemės ūkio paskirties žemė

Paklaustas, ar filialo vadovas neįtaria, kad kai kurie jo darbuotojai gali būti įsivėlę į žemės sklypų skandalus, A.Lotužis kalbėjo, kad pagal galiojančius įstatymus jie projektuoja tik žemės ūkio paskirties žemes, miškų plotus bei namų valdas su jau stovinčiais pastatais. Institutas pagal savo kompetenciją nedalyvauja detaliųjų planų rengime. Tad asmeninės naudos intereso motyvų iš esmės nėra. Instituto darbuotojai tik rengia projektus, tvarko žemės sklypų bylas.

Be to, A.Lotužis sakė, kad informacija apie laisvus žemės ūkio paskirties plotus yra vieša, laisvai prieinama, žemėtvarkos projektų svarstyme paprastai dalyvauja įvairios suinteresuotos pusės. Suprantama, svarstant ir derinant projektus ne kartą susidūrė įvairios prieštaringos nuomonės ir požiūriai, tačiau dažniausiai tai susiję su konfliktiškais kaimynystėje esančių žemės naudotojų santykiais.

Daug laisvos žemės

Pasak A.Lotužio, baigiantis žemės reformai matyti, kad įvairiose kadastrinėse vietovėse dar lieka pakankamai daug laisvos žemės ūkio paskirties žemės. Žemėtvarkos instituto vadovai neturi išsamios informacijos, kokioje stadijoje yra žemės reforma apskritai, tačiau atrodo, kad ji gana sparčiai ir be didelių sunkumų baigiasi Skuodo rajone. A.Lotužis teigė, kad Skuodo rajone Klaipėdos filialo darbuotojams buvo palyginti nesunku dirbti, nes ten išliko daug archyvinės medžiagos, be to, Skuodas – agrarinis kraštas, kuriame nuo seno žemdirbiai žinojo paveldimų sklypų ribas ir turėjo buvusią nuosavybę įrodančius dokumentus.

Laisvos žemės mažiau Klaipėdos rajone, arčiau uostamiesčio.

Reformos stabdys

Žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo direktoriaus nuomone, žemės reformos stabdys ilgokai buvo nesutvarkyta ir daug kartų besikeičianti įstatyminė bazė.

Žemės nuosavybės atkūrimas prasidėjo dar 1991 metais, tačiau iš pradžių jis vyko tik natūra; tai reiškia, kad remiantis buvusią nuosavybę įrodančiais dokumentais piliečiai galėjo atgauti žemę tik toje pačioje vietoje. Kiek vėliau buvo pradėti projektuoti ekvivalentiniai sklypai norintiems persikelti sklypus iš vienos vietos į kitą.