Metams baigiantis „Žinių radijo“ laidoje „O koks tavo CO2 pėdsakas?“ savo įžvalgomis pasidalijo tvarumo ir komunikacijos ekspertas, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos valdybos narys Donatas Kuras.
– Kokie šie metai buvo verslui?
– Dirbantiems tvarumo srityje tai buvo intensyvūs, pokyčių laukimo ir nežinomybės metai. Metų pradžioje prasidėjo Europos tvarumo atskaitomybės direktyvos peržiūra, o metų eigoje girdėjome daug naujienų: kaip gi viskas keisis, kam bus privaloma tvarumo ataskaita, kiek darbuotojų reikės turėti, kokia bus apyvarta ir pan.
Po Europos Parlamento balsavimo didelių staigmenų neturėtų būti.
Dabar iš esmės įvyko du pagrindiniai pokyčiai. Visų pirma, sumažėjo įmonių, kurioms tvarumo ataskaita bus privaloma, be to, gerokai padidintos darbuotojų skaičiaus ir apyvartos ribos.
Antrasis pokytis susijęs su Europos tvarumo atskaitomybės standartais. Čia pokytis nėra toks didelis – standartai buvo sutrumpinti ir supaprastinti.
– Kokią žinutę gavo verslas?
– Tvarumo ataskaitų pokytis iš esmės buvo padarytas jau anksčiau. Jeigu įmonė anksčiau neprivalėjo teikti tvarumo ataskaitos, ji to ir toliau neprivalės daryti. Daug mažesnis įmonių skaičius turės tai įgyvendinti.
Kitas svarbus pokytis susijęs su Amerika ir jos politika, ypač Donaldo Trumpo politika. Matome, kad tai vyksta ne tik tvarumo kontekste.
Aišku, kodėl pasirinktas būtent tvarumas – Respublikonų partiją nuo seno remia iškastinio kuro lobistai, ir tai labai aiškiai matosi. Tai ypač išryškėjo naujoje JAV saugumo strategijoje, kurioje iš esmės teigiama, kad vieninga ir stipri Europa gali būti konkurentas ir grėsmė.
Šiemet matėme gana nedraugišką JAV elgesį ir bandymus kištis į Europos Sąjungos reikalus – buvo daug spaudimo dėl direktyvų.
Šiemet matėme gana nedraugišką JAV elgesį ir bandymus kištis į Europos Sąjungos reikalus – buvo daug spaudimo dėl direktyvų.
Be to, neseniai pasirodė ataskaita, kaip iškastinio kuro bendrovės samdė lobistines kontoras siekdamos daryti įtaką pokyčiams. Tai aiškūs iškastinio kuro verslo interesai. JAV supranta, kad jei Europa pereis prie žaliosios energijos, iškastinio kuro paprasčiausiai nebereikės.
– Kokie sektoriai susiduria su didžiausiomis problemomis?
– Šiuo metu didžiausia problema yra transporto sektorius – tiek kalbant apie dekarbonizacijos progresą, tiek apie emisijų augimą. Matome, kad Lietuvoje šio sektoriaus emisijos išaugo apie 40 procentų, nors turėjo būti sumažintos.
Europos Sąjungoje prieš Lietuvą jau pradėta byla. Mūsų šaliai gresia šimtamilijoninės baudos, o kartu matome ir politinės valios trūkumą bei nuolatinius svarstymus dėl akcizų.
Transporto sektorius yra viena didžiausių problemų visoje Europos Sąjungoje, nes būtent čia emisijos auga. Tuo tarpu energetikos sektorius dekarbonizuojamas pakankamai sėkmingai – ES trečią ketvirtį beveik 50 procentų energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Lietuvoje šis rodiklis siekia apie 70 procentų, ir tuo galime pasidžiaugti. Pramonės sektoriuje dekarbonizacija taip pat juda pakankamai neblogai.
– Politinės valios trūksta Europoje ar Lietuvoje?
– Vyriausybės priemonių plane skiriamas dėmesys pramonės ir transporto sektorių dekarbonizacijai. Tačiau matome, kad Lietuvoje transporto sektorius yra pakankamai stiprus ir įtakingas.
Tikėtina, kad baudas, skirtas Lietuvai, mokės jau kita Vyriausybė. Žinant, kas šiuo metu yra valdžioje ir kaip buvo elgiamasi prieš finansų krizę, neturiu daug priežasčių tikėtis kitokio elgesio, nors, žinoma, to norėtųsi.
– Kaip tvarumo reikalavimai pakeitė įmones?
– Paskelbus privalomuosius reikalavimus, atsirado daug įmonių, kurios pradėjo apie tai galvoti ir net kreipėsi į konsultantus. Žinoma, yra ir tokių, kurios sako, kad jei nebus privaloma – nieko ir nedarys.
Kalbant apie įmones, kurioms buvo galimybė plačiau paaiškinti, kas yra tvarumas, kodėl jis svarbus, kokias vertes jis kuria, kad klimato kaita niekur nedingsta ir su ja susijusios rizikos taip pat neišnyksta, matome, jog šios įmonės ir toliau planuoja konkrečius veiksmus.
– Kam turėtų ruoštis didieji verslai?
– Labai aiškiai matomas kaskadavimo efektas, kai įmonė tuos pačius reikalavimus perduoda savo tiekėjams. Nemažai įmonių išsikėlė CO₂ mažinimo tikslus, kurie apima ne tik tiesiogines, bet ir netiesiogines emisijas visoje vertės kūrimo grandinėje.
Be to, vienas didelis Lietuvoje veikiantis prekybos centras nusprendė reikalauti, kad jo tiekėjai patvirtinų savo tvarumą.
Vienas didelis Lietuvoje veikiantis prekybos centras nusprendė reikalauti, kad jo tiekėjai patvirtinų savo tvarumą.
Tai reiškia, kad tiekėjai turi būti vertinami „EcoVadis“ platformoje. Pagal gautą rezultatą bus sprendžiama: jei reitingas bus žemas, tiekėjo bus prašoma parengti planą, kaip jį pagerinti; jei reitingas bus geras – bendradarbiavimas bus tęsiamas.
Net ir su tais, kurie iš karto nepasieks gero rezultato, planuojama dirbti kartu.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai