Kaip antradienį pranešė tinklas, 325 vaikų dienos centrų iš 58 savivaldybių apklausa parodė, kad beveik 80 proc. jų trūksta lėšų sklandžiai veiklai. Daugiausia – beveik 73 proc. – apklaustų vaikų dienos centrų nurodė, jog lėšų stinga darbuotojų atlyginimams.
Nevyriausybininkų duomenimis, per pastaruosius penkerius metus šių centrų finansavimas augo 20 proc., kai per tą patį laikotarpį minimali mėnesinė alga (MMA) išaugo beveik 80 proc., o infliacija siekė apie 36–37 procentus.
„Šios paslaugos finansavimo augimas pastaraisiais metais ženkliai atsiliko nuo pagrindinių ekonominių rodiklių, ypač MMA didėjimo. Todėl prašome 2027 metų finansavimą didinti ne mažiau kaip 72 proc., t. y. nuo 9,5 mln. eurų, kuris yra šįmet, iki apie 16,3 mln. eurų“, – pranešime nurodė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.
„Tai leistų kompensuoti per pastaruosius metus susidariusį finansavimo atotrūkį nuo realių paslaugos teikimo kaštų, tiek 2027 metais planuojamą MMA augimą“, – pažymėjo ji.
Šis finansavimas, pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, būtų skiriamas daugiau nei 510 vaikų dienos centrų, veikiančių 58 šalies savivaldybėse, kuriuose paslaugas gauna virš 14 tūkst. vaikų.
Nevyriausybininkai prašo šioms įstaigoms įtvirtinti indeksavimo mechanizmą, susiejant jį su MMA pokyčiais.
„Tai leistų išvengti tokių situacijų, kokią turime dabar, kai finansavimo atsilikimas kaupiasi kelerius metus, o vėliau reikalauja reikšmingų vienkartinių sprendimų“, – nurodė A. Adomavičienė.
Dėl didesnių lėšų ir finansavimo modelio peržiūros Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, NVO vaikams konfederacija ir Lietuvos vaikų dienos centrų asociacija kreipėsi į Finansų ministeriją, Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetus.
(be temos)
(be temos)