„Noriu patvirtinti, kad visiems būtų aišku, jog nėra visiškai jokių planų pasirašyti jokią taikos sutartį (su „Grigeo“ – BNS) ar tvirtinti kažkokius nežinomus atkūrimo planus, ar kažkaip kitaip bandyti užglaistyti šią situaciją. Šie mano sprendimai arba bandomi pririšti sprendimai (dėl darbuotojų – BNS) neturi visiškai jokių sąsajų“, – neeiliniame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje trečiadienį sakė „Nemuno aušros“ į ministro postą deleguotas K. Žuromskas.
„Dėl „Grigeo“ – ministerijai tai yra be galo svarbi tema ir sulaukianti, ypač dabar, asmeninio mano dėmesio (...). O kaip žinote, teismo procesas yra beveik jau finišo tiesiojoje ir turėtų greitu metu būti paskelbtas vienoks ar kitoks sprendimas“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, ministerijos vyriausiasis patarėjas Raimondas Sakalauskas, atlikęs parengties pareigūno funkcijas, darbą šią savaitę baigė šalių sutarimu: „Bandymas kažkaip pritempti ar skleisti melą, kad R. Sakalausko atleidimas yra kažkaip susijęs su „Grigeo“ byla, yra tiesiog nelogiškas.“
Anot jo, parengties pareigūno funkcijas tęs Benas Švedas.
Tuo metu S. Gentvilas teigė, kad R. Sakalauskas Lietuvos aplinkosaugai yra atidavęs per 30 metų, prisidėjo prie „Grigeo“ taršos išaiškinimo, todėl „planuojami labai stiprūs pokyčiai Aplinkos ministerijoje“ kelia nerimo.
„Ministerijos oficiali komunikacija yra ta, kad optimizuojama parengties pareigūno veikla – sunku suprasti, kaip galima vieną pareigūną optimizuoti“, – komiteto posėdyje teigė liberalas.
Be to, pasak S. Gentvilo, K. Žuromskas nepaskyrė Aplinkos apsaugos departamento (AAD) direktoriaus konkursą laimėjusios Eglės Paužolienės, dabar šiais pareigas einančios laikinai.
Politikas tarp esą nepageidaujamų asmenų minėjo ir ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovą Algirdą Klimavičių bei Taršos prevencijos politikos grupės vadovą Vitalijų Auglį.
„Šie keturi asmenys sistemai labai puikiai pažįstami, dirbę prie įvairių ministrų, (...) kažkodėl pradeda netikti ministerijos vadovybei, todėl norisi viešų atsakymų, kodėl sistemos stuburą laikantys ekspertai šiandien yra nepageidaujami ministerijoje“, – kalbėjo S. Gentvilas.
K. Žuromsko teigimu, E. Paužolienė jo sprendimu ir toliau laikinai vadovaus departamentui, o vasario pradžioje planuojama skelbti naują konkursą į šią poziciją.
Ministras aiškino neskyręs E. Paužolienės į šį postą, nes norėjo didesnio pasirinkimo: „Prašiau, kad man būtų pateikti trys kandidatai, tačiau tiek pateikta nebuvo.“
Anot aplinkos ministro, A. Klimavičius ir V. Auglys toliau eina pareigas: „Šitas posėdis komiteto yra ir galėtų būti geras pavyzdys, kaip meluojantis žmogus, galintis pasitelkti manipuliacijas, iš tikrųjų gali sukurti labai gerą spektaklį.“
Konservatorė Aistė Gedvilienė sakė, kad klausimas dėl ministro sprendimų, susijusių su jam pavaldžių darbuotojų ir įstaigų vadovų atleidimu ir priėmimu į darbą, yra svarbus kalbant ne vien apie „Grigeo“ skandalą, bet ir platesniu mastu.
Apie galimas pokyčių priežastis Aplinkos ministerijoje S. Gentvilas savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė penktadienį.
„Nemuno aušros“ ir „Grigeo“ dumblas vienijasi. Pirmadienį į gatvę išspiriami du kertiniai aplinkosaugos ekspertai ir vadovai, atsakingi už Lietuvos aplinkosaugą ir „Grigeo“ bylos pabaigą. Remigijus Žemaitaitis su aplinkos ministru griauna visą valstybės gynybos liniją „Grigeo“ taršos byloje. Kitaip šiandienos sprendimų nepavadinsi“, – feisbuke rašė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.
„Akivaizdu, čia sprendžia ne dar kojų ministerijoje neapšilę ministras ir viceministrė, o R. Žemaitaitis“, – teigė jis.
Savo ruožtu K. Žuromskas aiškino, kad komandos pokyčiai yra natūralus ir tai nepolitizuotas procesas.
„Jokie personalo sprendimai Aplinkos ministerijoje nėra derinami su politinėmis partijomis ar jų atstovais (...). Pasikeitimai komandoje tiek abipusiu susitarimu, tiek atleidimai, tiek naujų žmonių priėmimas – aš priimu tai kaip neišvengiamą procesą“, – posėdyje aiškino ministras.
Kaip rašė BNS, nagrinėjant „Grigeo Klaipėdos“ Kuršių marių taršos bylą teisme prokurorė pernai spalį „Grigeo“ grupės prezidentui Gintautui Pangoniui paprašė skirti 200 tūkst. eurų, o „Grigeo Klaipėdai“ – 5 mln. eurų baudas, o Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) iš bendrovės priteisti per 48 mln. eurų gamtai padarytos žalos.
„Grigeo Klaipėdos“ tarša viešumon iškilo 2020 metų sausį, teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl į Kuršių marias patekdavusių nevalytų gamybinių nuotekų, įtariant, kad su tuo susijusi bendrovės dokumentacija galėjo būti klastojama.
Teisėsaugos duomenimis, įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido nuo 2012-ųjų iki 2020-ųjų sausio. AAD skaičiavimu, maždaug šiuo laikotarpiu „Grigeo Klaipėda“ neteisėtai išleido bent 5 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų gamybinių nuotekų.
(be temos)