LVAT gegužės 14 dieną tenkino „Bolt“ darbuotojų prašymą įpareigoti Regionų administracinį teismą nagrinėti jų ieškinį inspekcijai.

LVAT nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog bylą turi nagrinėti bendros kompetencijos, o ne administracinis teismas.

„Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, jog pareiškėjų skundas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui“, – konstatavo LVAT.

„Bolt“ vairuotojai į teismą kreipėsi po to, kai VDI Vilniaus skyrius ir vyriausiasis valstybinio darbo inspektorius atsisakė pripažinti, jog tarp vairuotojų ir pavėžėjimo platformos susiklostė darbo santykiai. Vairuotojai inspekcijos prašė pripažinti, jog jų darbas „Bolt“ turi nelegalaus darbo požymių, ir skirti įmonei sankciją.

Vienos skundo autorių – vairuotojos Linos Butkutės teigimu, pavėžėjų manymu, jų skundą inspekcija išnagrinėjo neteisingai, atmestinai.

„Jie (VDI – BNS) neišnagrinėjo mūsų skundo teisingai. (...) Mes kiek punktų surašėme, nė į vieną teisiškai normaliai nebuvo atsakyta“, – BNS teigė L. Butkutė.

Vairuotojai inspekcijos prašė pripažinti, jog jų darbas „Bolt“ turi nelegalaus darbo požymių, ir skirti įmonei sankciją.

Tuo metu VDI nesutiko su tokia pavėžėjų atstovų pozicija.

„Kad VDI nevertino visų skundų, tai yra tik jų niekuo nepagrįsta prielaida, kuri, tikėtina, būtų kitokia, jei sprendimas būtų priimtas jų naudai“, – komentare BNS pirmadienį teigė inspekcija.

Pasak L. Butkutės, grupė „Bolt“ platformos pavėžėjų prašo jų veiklą prilyginti darbo santykiams – įmonė neužtikrina tinkamų darbo sąlygų, apsaugos, nors reguliuoja jų veiklą.

„Į teismą mes kreipėmės, kad pripažintų, kad tai yra darbo santykiai“, – teigė „Bolt“ vairuotojų atstovė.

Jos teigimu, pavėžėjais dirbančius Lietuvos piliečius slegia didelė mokesčių našta, nes juos jie turi mokėti tiek „Bolt“, tiek valstybei, tuo metu iš trečiųjų šalių atvykę vairuotojai dažnai dirba nelegaliai, mokesčių nemoka.

„Bolt“ reguliuoja viską. Pradėjome ieškoti teisybės, nes mūsų niekas negina. Uždarbis nedidėja, o kokybė prastėja, nes daug atvažiavusių (iš trečiųjų šalių – BNS) ir neaišku, kaip jie dirba – ir nelegaliai, ir mokesčių nemoka, ir iškreipia konkurenciją“, – BNS aiškino L. Butkutė.

„Dideli mokesčiai iš tikro gaunasi, o tarifai nekyla, nes labai daug dirba užsieniečių, kuriems ir 600 eurų per  mėnesį yra labai daug. O jeigu nelaimė ar kažkas atsitinka, esi vienas lauke karys. Niekam neįdomu“, – teigė ji.

Anot jos, vairuotojai reikalauja dirbti pagal darbo santykius, kad jiems būtų užtikrintos darbuotojų teisės, kad būtų atliekama vairuotojų patikra.

Anot VDI, ji nenustatė visų darbo sutarties požymių.

„Nenustatytas paklusimas įmonės vidaus tvarkai, kadangi asmenys patys pasirašę paslaugų sutartis, kuriose detaliai aptarta paslaugų suteikimo tvarka, asmenys patys sprendžia, kiek ir kada jiems dirbti, jiems nemokamas darbo užmokestis, nesudaromas darbo grafikas, jų veikloje veiklos tęstinumas priklauso tik nuo pačių asmenų“, – komentare BNS teigė inspekcija.

Regionų administracinis teismas aiškino, jog ginčas susijęs su VDI sprendimu konkrečioje byloje dėl nelegalaus darbo, o tokie inspekcijos nutarimai pagal Administracinių nusižengimų kodeksą turi būti skundžiami apylinkės teismui.

Savo ruožtu LVAT teigė, jog VDI sprendimus priėmė vykdydama administracinę procedūrą.

„Aplinkybę, kad tokio pobūdžio ginčai nagrinėti administraciniame teisme, patvirtina LVAT praktika“, – teigė teismas.