Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas pažymi, kad investicijos į išmaniuosius inžinerinius sprendimus turėtų būti vertinamos kaip būtinos ir strategiškai naudingos. Jis taip pat primena, kad valstybė aktyviai remia tokių priemonių diegimą.

 „Nusprendę renovuoti savo daugiabutį žmonės dažnai svarsto apie nepriklausomo energijos šaltinio, kuris gamintų reikalingą elektros kiekį namui, įsirengimą. Esant tokiai galimybei, skaičiuojama kaina ir per kiek laiko atsipirktų. Šiandien, esant tinkamoms techninėms sąlygoms, daugelis noriai įrengia fotovoltines saulės elektrines ant daugiabučių stogų. Tai sprendimas, kuris ne tik didina energetinį savarankiškumą, bet ir finansiškai atsiperka“, – akcentavo ekspertas.

 Pasak E. Petrausko, valstybės parama apima įvairių atsinaujinančiųjų išteklių šaltinių: saulės, vėjo, geoterminės ar aeroterminės energijos įrengimą; taip pat mechaninio vėdinimo su rekuperacija diegimą.

Efektyviausi – geoterminiai šilumos siurbliai

Vienas vis labiau populiarėjančių sprendimų – šilumos siurbliai. Jie tampa puikia alternatyva tradiciniams šildymo būdams. Sistema „oras–vanduo“ pasižymi maža tarša ir efektyviu energijos panaudojimu – lauko oras panaudojamas šildymui per viduje įrengtus šilumos prietaisus.

 Efektyviausiu pasirinkimu laikomi geoterminiai šilumos siurbliai, šilumą išgaunantys iš žemės. Šiai technologijai naudojami du pagrindiniai būdai: horizontalūs kolektoriai (reikalaujantys didesnio žemės ploto) ir vertikalūs gręžiniai (siekiantys 100–150 m gylį). Nors vertikalūs sprendimai kainuoja daugiau, jie užtikrina didesnį patikimumą ir ilgaamžiškumą.

 Tačiau šilumos siurbliai naudoja nemažai elektros energijos. Anot E. Petrausko, dalį šių elektros sąnaudų galima padengti patiems pasigaminant reikalingą elektros energiją, t. y. įsirengus fotovoltinę saulės elektrinę.

 „Jos ir šilumos siurblio derinys leidžia sumažinti bendras išlaidas, be to, suteikia nepriklausomybę nuo išorinių energijos tiekėjų ir kintančių elektros kainų. Tiek šilumos siurbliai, saulės elektrinės, tiek kitos pagrindinės renovacijos priemonės gali būti įtrauktos į kompleksinės renovacijos projektus. Kitaip tariant, šias sistemas diegiantiems gyventojams gali būti suteiktas finansavimas valstybės lėšomis, o tai padidina šių sprendimų prieinamumą“, – teigė E. Petrauskas.

Dėmesys oro kokybei ir komfortui

Modernizacijos metu taip pat svarbu rūpintis oro kokybe ir komfortu – tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laikotarpiu. Efektyvų sprendimą siūlo centralizuota vėdinimo sistema su šilumos atgavimu (rekuperacija), leidžianti palaikyti švarų orą ir kartu taupyti šilumą.

 „Mechaninis vėdinimas su šilumos atgavimu leidžia efektyviai išspręsti kelias problemas – drėgmės, pelėsio pavojų ir pablogėjusios oro kokybės. Iš patalpų išeinantis šiltas oras pašildo į patalpas tiekiamą šaltą lauko orą, ir taip sutaupo šilumos energiją. Tačiau tai dar ne viskas – vienu metu įrengus tokią sistemą, galima papildomai ją išplėsti ir su vėsinimo funkcija“, – sakė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

 Nors papildomas vėsinimas reikalauja elektros energijos, ją gali tiekti ta pati saulės elektrinė.

 „Šių dviejų sistemų veikimas puikiai sutampa. Vasarą, kai patalpas kaitina saulė ir jas vėsinti reikia labiausiai, saulės elektrinės gamina daugiausia elektros energijos. Ši sinergija tampa dažnu renovacijos pasirinkimu, ypač dabar, kai šiltėjant vasaroms vėsinimas aktualus ir Lietuvos klimato zonai“, – teigė pašnekovas.

 Iki spalio 1 d. vis dar galioja APVA kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.