Rašte etikos sargams, su kuriuo susipažino ELTA, „Icor“ kėlė klausimus dėl R. Dilbos komentarų apie tarptautinio arbitražo ginčo, kuriame Lietuva dalyvavo prieš Prancūzijos energetikos grupę „Veolia“, aplinkybes.

Pasak bendrovės, dalis prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo komentuotų bylos aplinkybių šiuo metu taip pat yra nagrinėjamos kitoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teisme, joje pačiam R. Dilbai dalyvaujant kaip atsakovui prieš „Icor“ ir kuriame yra sprendžiamas patarėjo civilinės atsakomybės klausimas.

Tarptautiniame arbitraže – ginčas su „Veolia“ dėl Lietuvos šilumos ūkio nuomos

Po dešimtmetį trukusių teisminių ginčų dėl kai kurių Lietuvos miestų šilumos ūkių nuomos, šią liepą Vyriausybė sudarė taikos susitarimą ir atsiėmė dalį ieškinio prieš „Veolia“ ir grupės dukterines įmones Lietuvoje – „Veolia Environnement“, „Veolia Baltics and Eastern Europe“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“.

Pagal taikos susitarimą, „Veolia“ Lietuvai sutiko išmokėti 35 mln. eurų, o Lietuva – atsiimti dalį 240 mln. eurų ieškinio dėl žalos atlyginimo prieš „Veolia“ ir jos bendroves tarptautiniame ICSID (angl. International Centre for Settlement of Investment Disputes, ICSID) arbitraže Vašingtone.

Vėliau Vilniaus apygardos teismui nutraukus bylą prieš „Veolia“ ir jos įmones, Lietuvoje toliau bus nagrinėjama ieškinio dalis prieš „Icor“, verslininkus Andrių Janukonį, Liną Samuolį bei buvusį Vilniaus merą, dabartinį Seimo narį Artūrą Zuoką.

Energetikos ministerija jau skelbė, kad Vilniaus apygardos teisme iš likusių ginčo dalyvių valstybė reikalauja atlyginti daugiau nei 50 mln. eurų žalą.  

„Veolia“ ir Lietuvos sudarytą taikos sutartį „Icor“, A. Janukonis, L. Samuolis ir A. Zuokas rugpjūčio pradžioje apskundė Apeliaciniam teismui.

„Icor“ kėlė klausimus dėl R. Dilbos veiksmų jam dirbant ministerijoje

Koncernas „Icor“ rugpjūčio pabaigoje į etikos sargus kreipėsi, prašydamas įvertinti dabartinio Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovo veiksmus jam einant Energetikos ministerijos kanclerio pareigas.

Tuo metu, kai R. Dilba užėmė šį postą, bendrovės teigimu, tarptautiniame arbitraže vykstantis ginčas buvo perkeltas į Lietuvos teismus, į bylą taip pat įtrauktas „Icor“ – ieškinį esą pasirašė pats tuometinis ministerijos kancleris.

„Su byla susijusių aplinkybių ir dokumentų visuma leidžia daryti išvadas, kad perkeliant valstybės ginčą su „Veolia“ grupės įmonėmis į Lietuvos teismus, be kita ko, ir R. Dilbos veiksmais bei sprendimais, buvo išplėstos ginčo ribos subjektų atžvilgiu, įtraukiant į bylinėjimąsi su ginču iki tol nesusijusią „Icor“, taip pat ir kai kuriuos kitus asmenis“, – rašoma kreipimesi į VTEK, su kuriuo susipažino ELTA.

Pasak jo, „Icor“ Vilniaus apygardos teisme siekia įrodyti, kad būdamas Energetikos ministerijos kancleriu R. Dilba viršijo valstybės suteiktų įgaliojimų apimtis, esą „nepagrįstai“ įtraukęs koncerną į bylinėjimąsi dėl žalos valstybei atlyginimo.

„R. Dilbos ir kitų atsakovų veiksmai, susiję su civilinės bylos (dėl žalos valstybei atlyginimo – ELTA) iškėlimu ir nagrinėjimu Lietuvos teismuose, ta dalimi, kiek tai peržengia ginčo su „Veolia“ grupės įmonėmis ribas, yra teisminio nagrinėjimo ir galimos R. Dilbos civilinės atsakomybės dalykas kitoje civilinėje byloje“, – rašte teigia „Icor“.

Pasak „Icor“, abi minėtos bylos yra susijusios, o R. Dilbos interesams teisme esą atstovauja ta pati advokatų kontora „TGS Baltic“, kuri, dabartiniam prezidento patarėjui einant kanclerio pareigas, kartu su juo rengė bei pasirašė ieškinį byloje dėl Lietuvos reikalavimų atlyginti žalą perkelimo iš tarptautinio arbitražo į Lietuvos teismus, o minėtoje byloje Energetikos ministerijai esą taip pat atstovauja iki šiol.

„Tokios situacijos sudaro galimybes ir prielaidas advokatams gauti „užslėptą atlygį“.

„Tokios situacijos sudaro galimybes ir prielaidas advokatams gauti „užslėptą atlygį“ už paslaugas, o tarnautojui „užslėptą naudą“, kompensuojamas per valstybės institucijos užsakymus teisinėms paslaugoms susijusioje byloje“, – aiškina „Icor“.

Pasak koncerno, viešumoje komentuodamas su „Veolia“ arbitražu susijusius procesus, R. Dilba galėjo pažeisti viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.

„Yra pagrindo daryti išvadą, kad R. Dilba, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, eidamas Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiojo patarėjo pareigas, viešai komentavo dalykus, kurie yra susiję su jo asmeninės atsakomybės klausimais teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, nuo jų nenusišalino, tokiu būdu kuriant prielaidas vėliau tuos pačius komentarus pateikti kaip teisme nagrinėjamų veiksmų teisėtumo įrodymą“, – teigia koncernas.

VTEK nusprendė klausimą dėl patarėjo veiksmų deleguoti Prezidentūrai

Koncerno kreipimąsi gavusi VTEK jį svarstė praėjusios savaitės posėdyje.

Pasak jos, pagal įstatymą valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims yra draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jų privačiais interesais.

Visgi, komisijos narių teigimu, tai, kaip asmenys laikosi įstatymo nuostatų, kontroliuoja ir prižiūri pačių valstybės institucijų vadovai ar jų įgalioti asmenys.

Todėl VTEK nusprendė, kad situaciją dėl šalies vadovo patarėjo veiksmų vertinti turėtų Prezidentūros kancleris.

„Pagal Lietuvos Respublikos kanceliarijos (…) nuostatus prezidento kanceliarijos kancleris (…) prezidento pavedimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, juos skatina, skiria jiems tarnybines nuobaudas“, – Prezidentūros kancleriui Petrui Zapolskui adresuotame rašte nurodė VTEK.

Komisijos vertinimu, R. Dilbos kaip valstybės tarnautojo elgesys turėtų būti įvertintas pagal galiojančius tarnybinę etiką bei atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus.

Pagal įstatymus iš valstybės tarnautojo esą reikalaujama nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o interesų konfliktui iškilus nusišalinti, taip pat – nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti.

VTEK taip pat nurodė turinti teisę institucijai ar įstaigos vadovui perduoti tyrimą dėl valstybės tarnautojo tuo atveju, jeigu „yra pagrįstos informacijos apie galimą Įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito tarnybinę etiką ir elgesio normas reglamentuojančio teisės akto nuostatų nesilaikymą“.

„Pažymėtina, jog komisijai nėra priskirta vertinti  galimai neteisėtų asmens (R. Dilbos) veiksmų, kuomet  jo elgesys sukuria nepagrįstą spaudimą teismui, pažeidžia valstybės tarnautojams keliamus teisėtumo, nešališkumo ir atsakomybės, konstitucinį valdžių atskyrimo principus ar gali būti laikomas neteisėtu kišimusi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir teismų sistemos darbą“, – teigė VTEK.

ELTA primena, kad tarptautinį arbitražą „Veolia“ inicijavo 2016 m., siekdama iš Lietuvos prisiteisti 79 mln. eurų žalos atlyginimą už investicijas į Vilniaus šilumos ūkį.

Grupė ginčijo nuo 2009 m. patyrusi diskriminaciją ir nuostolius dėl Lietuvos valdžios veiksmų, teigė, kad institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutarties nuostatas.

Tuomet 2017 m. Lietuva Vašingtono arbitražui pateikė priešieškinį, o po Europos Teisingumo Teismo (ETT) praktikos pasikeitimo jo atsisakė ir pateikė 240 mln. eurų ieškinį prieš bendrovę „Veolia“ ir kitus atsakovus Vilniaus apygardos teisme.

Energetikos ministerija ieškinį „Veolia“ įmonių grupei, „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems verslininkams A. Janukoniui, L. Samuoliui, tap pat A. Zuokui Vilniaus apygardos teisme iškėlė 2020 m. liepą.

Šia byla siekiama įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ (tuo metu „Rubicon“) 1999–2003 metais neteisėtais būdais gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.