Pažinimo namai, kuriuose gyvena gamta
Pasak vienos iš iniciatyvos autorių, Aplinkos inžinerijos fakulteto mokymosi visą gyvenimą skyriaus vadovės, doc. dr. Valdos Gudynaitės-Franckevičienės, centro idėja gyvavo daugiau nei dešimtmetį. Kolegija jau seniai turėjo įvairių eksponatų, tačiau trūko vietos ir sistemos, leidžiančios juos parodyti plačiajai visuomenei.
„Medžiotojų sąjungos „Gamta“ pasiūlymas bendradarbiauti tapo tikru postūmiu – bendromis pastangomis buvo įgyvendinta sena svajonė. Šiandien centras įrengtas taip, kad kiekvienas jo lankytojas galėtų patirti gamtą visais pojūčiais.
Čia galima pamatyti Lietuvos miškų gyventojų iškamšas, trofėjų kolekcijas, pavyzdinius gyvūnų ragus, dantis ir net ligų ar traumų pavyzdžius. Svarbiausia – visa ekspozicija sukurta etiškai: eksponatai – natūraliai žuvę ar gamtoje rasti gyvūnai. Netrūksta ir modernių technologijų. Sukaupti garso ir vaizdo archyvai leidžia pažinti paukščius bei žvėris iš išvaizdos, balsų ar pėdsakų“, – pasakojo doc. dr. V. Gudynaitė-Frankevičienė.
Centras šiandien ne tik eksponuoja gamtos turtus, bet ir tarnauja kaip mokymo bazė. Miškininkystės ir aplinkosaugos studentai čia turi galimybę atlikti praktinius darbus, tyrimus, mokytis gyvai atpažinti žvėrių veiklos žymes, žalos pavyzdžius ar elgsenos bruožus.
Aplinkos inžinerijos fakulteto mokymosi visą gyvenimą skyriaus vadovė, doc. dr. Valda Gudynaitė-Franckevičienė, pabrėžia, kad šio centro tikslas – ne tik suteikti žinių, bet ir ugdyti meilę gamtai.
„Tik pažinimas atveria kelius meilei gamtai“, – sakė ji, dėkodama medžiotojų bendruomenei už pagalbą įgyvendinant projektą.
Bendras tikslas – šviesti ir įkvėpti
Projekto idėjinis autorius, medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas įsitikinęs, jog šis centras – tik pradžia.
„Padėjome kertinius akmenis dideliam namui, kuris taps regiono traukos centru. Tikimės, kad po kelerių metų čia bus vykdomi moksliniai tyrimai, aplink kolegiją drieksis pažintiniai gamtos takai, vyks parodos ir įvairios edukacijos.
Siekiame, kad į gamtos pažinimą būtų įtraukti visi – nuo darželinukų iki studentų ir bendruomenių narių. Čia jie mokysis atskirti gyvūnų pėdsakus, balsus, pažinti miško ženklus, suvokti populiacijų valdymo svarbą bei aplinkosaugos principus. Planuojame kurti programas skirtingo amžiaus lankytojams – nuo vaikų iki suaugusiųjų, o centras taps gyvu traukos tašku visam regionui“, – sakė R. Ribačiauskas.
Pasak „Gamta“ medžiotojų sąjungos prezidento, viena iš centro misijų – keisti visuomenės požiūrį į medžiotojus, vis dar dažnai įkalintą sovietinių stereotipų.
„Medžiotojai siekia parodyti, kad jų veikla – ne prieš gamtą, o dėl jos. Jie padeda reguliuoti gyvūnų populiacijas, prisideda prie aplinkosauginių projektų, kompensuoja žemdirbiams padarytą žalą, rūpinasi miškų pusiausvyra ir saugumu keliuose.
Tikimės, kad ateityje centre vyks ir medžiotojų ruošimo bei kvalifikacijos kėlimo kursai“, – sakė jis.
Lietuvos inžinerijos kolegijos Gamtos pažinimo ir tyrimų centras – tai ne tik erdvė, bet ir idėja grįžti prie šaknų. Tuo metu, kai vis daugiau laiko praleidžiame virtualiame pasaulyje, ši vieta kviečia sustoti, įsiklausyti į tyloje skambantį mišką, pajusti medžio kvapą, išgirsti vabalo krebždesį.
Naujausi komentarai