Energetikos ministerijos Branduolinės energetikos politikos grupės patarėja Patricija Ceiko sako, kad elektrinė siūlė parduoti nepanaudotą kurą perdirbti Prancūzijos įmonei, tačiau ši atsisakė pirkti.

„Kreiptasi į vieną pažangiausių įmonių, Prancūzijos įmonę, kuri galėtų tai padaryti (perdirbti branduolinį kurą – BNS). Prancūzai labai aiškiai pasakė ne, atsisakė priimti šitą kurą, jiems yra per brangu perdirbti atominės elektrines receptūros kurą. Kiekvienam reaktoriuj gaminamas kuras pagal atskirą receptūrą ir buvo atsakyta, kad tai, kas buvo pagaminta Ignalinos atominei elektrinei, yra netinkama sudėtis pertvarkyti šitą kurą Prancūzijoje“, – trečiadienį Seimo Audito komiteto posėdyje sakė  P. Ceiko.

IAE vadovas Linas Baužys BNS vėliau sakė, kad Prancūzijos įmonei perdirbus kurą jį naudotų pati Prancūzija, tačiau po perdirbimo likus radioaktyvių atliekų jos būtų grąžintos Lietuvai.

Pasak P. Ceiko, buvo deramasi ir su Rusija dėl nepanaudoto kuro atidavimo jai nemokamai, tačiau šios derybos sužlugo, kai Rusija 2022 metais pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

P. Ceiko vėliau BNS patikslino, kad Rusijai pirma norėta nepanaudotą kurą parduoti, tačiau jai nesutikus jo pirkti vėliau buvo deramasi dėl jo grąžinimo nemokamai.

„Buvo bandoma atiduoti (nepanaudotą – BNS) kurą Rusijai net ir nemokamai, nes mums tai irgi būtų naudinga (...) ir buvo pasiektas susitarimas. Buvo derinamos schemos, kaip šitas nepanaudotas branduolinis kuras bus vežamas iki Rusijos teritorijos. Mes derėjomės su Latvija, nes šitas krovinys turi turėti ginkluotą palydą. Visa tai buvo daroma su Užsienio reikalų ministerija, bet viskas sustojo, nes prasidėjo karas Ukrainoje“, – komitete kalbėjo P. Ceiko, atsakydama į parlamentaro Artūro Zuoko klausimą dėl bandymų parduoti kurą Rusijai.

IAE atstovė spaudai Jolita Mažeikienė BNS teigė, kad panaudoto kuro jėgainėje yra 2,4 tūkst. tonų, o nepanaudoto – tik 8 tonos.

Jėgainės vadovas L. Baužys komitete sakė, kad įmonė buvo gavusi užduotį ieškoti šalies, kuriai galėtų parduoti radioaktyvų nepanaudotą branduolinį kurą, tačiau norint jį parduoti reikėtų Rusijos, iš kurios pirktas kuras, sutikimo. Pasak jo, kurą pardavus jo nereikėtų dėti į giluminį atliekyną.

„Įmonė (IAE – BNS) buvo gavusi užduotį surasti galimybę parduoti kokiai nors šaliai (nepanaudotą kurą – BNS) ir mums nereikėtų jo dėti į giluminį atliekyną. Antra salyga (kuro pardavimo – BNS), kadangi šis kuras buvo nupirktas iš Rusijos, tai kuro pardavimo pagrindinė sąlyga kitiems – mes turėtume suderinti (su Rusija – BNS), kad galėtume parduoti kitiems“, – komitete teigė L. Baužys.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos vadovas Michailas Demčenko teigė, kad nepanaudoto branduolinio kuro perdirbti neverta dėl per mažo jo sodrumo.

„Pradinis sodrinimas (urano – BNS) yra labai mažas, (...) praktiškai nėra dėl ko jį perdirbti. Pagal projektą tas perdirbimas (kuro – BNS) nebuvo numatytas RMBK (rusiško reaktoriaus – BNS) niekada“, – komiteto posėdyje teigė M. Demčenko, atsakydamas į jo pirmininko Artūro Skardžiaus pastabą, kad Lietuva neturi kuro perdirbimo strategijos.

Ministerijos patarėja P. Ceiko teigė, kad IAE svarsto ilgiau nei planuota naudoti dabartines laikinas atliekų saugyklas, nes giluminis atliekynas nebus pastatytas numatytu laiku. 

„Įmonė (IAE – BNS) jau dabar svarsto, kaip pratęsinės dabartinių saugyklų eksploatavimo laikotarpį, nes mes jau dabar pagal planą matome, kad giluminis atliekynas nebus pastatytas tuo momentu, kai reikės iškrauti iš (laikinų – BNS) saugyklų tas atliekas“, – komitete teigė P. Ceiko.

Kaip rašė BNS, giluminio atliekyno vietą planuojama išsirinkti iki 2049 metų, kai bus atlikti potencialių vietų geologiniai tyrimai, o jo statybą norima užbaigti iki 2070 metų. Atliekynas bus pildomas iki 2084 metų ir uždarytas 2093 metais, o jo priežiūra truks dar 100 metų.