Ar tai tik laikinas išbandymas, ar gilėjančios ekonominės problemos ženklas, plačiau apie tai pakomentavo bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas. 

– Kaip vertinate suaktyvėjusį įmonių bankrotų augimą Lietuvoje – ar tai laikinas šokas, ar gilesnės problemos ženklas?

– Jo nevertiname kaip augimo. Jis gana normalus, nes jeigu Lietuvoje prieš pandemiją bankrutuodavo apie 1,5 tūkst. įmonių, tai pastaruosius 4 metus – apie 1 tūkst., ir šiemetinė tendencija labai stipriai neišsiskiria.

– Kodėl, jūsų vertinimu, labiausiai nukenčia paslaugų ir maitinimo sektoriaus verslai?

– Statistikos stebuklas – kaip sugrupuosite. Jeigu išskaidytume atskirai, tai pirmoje vietoje eitų statyba ir didmeninė prekyba, bet po jos jau atsiras visuomeninis maitinimas ir apgyvendinimas. Viso to priežastis – vis dar pandemijos likučiai. Jeigu šiuo metu banga ritasi per Europą, tai reiškia, kad pasibaigė paramos periodai. Lietuvoje pagrindiniai bankroto kėlėjai vis dar lieka „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija, o atidėjimai, kuriuos davė „Sodra“, yra iki 2026 metų. Kaip jūs manote, kas mūsų laukia kitais metais?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek prie verslo žlugimo prisideda tokie veiksniai kaip PVM padidinimas, auganti minimali alga ir maisto kainos?

– O jūs visai netyčia kalbate apie žmonėms labai matomą dalį – visuomeninį maitinimą, restoranus, užkandines ir panašius dalykus. Be abejo, jiems didysis smūgis ir susideda iš keleto dalykų. Kaip bebūtų keista, pats pirmas dalykas yra ne ekonominis, o tai yra žmogaus sąmonės dalykas, nes kiekvienas žmogus, kuris skaniai paruošia valgį, jam natūraliai kilo idėja – o kodėl iš to nepadaryti verslo?

Bet kad tai yra sudėtinga, kad tam reikia visos sistemos, kad įsiveda visokių reikalavimų ir visko kitko, o šitam ant viršaus uždėjus PVM šuolį, kuris pakeitė situaciją, minimalų darbo užmokestį, kuris pabrangino visą pagalbinį personalą, žmonių sumažėjusį aktyvumą besimaitinant, noras atsigręžia labai priešiškai.

– Matyt, yra daug nematomų dedamųjų.

– Bet tai duoda mums priešingą virsmą. Norime ar nenorime, Lietuva turi tikrai nuostabų dalyką, kuris vadinasi noras verslauti. Jis tikrai neslopstantis, nes įregistruojamų įmonių kiekiai auga ir per pandemiją augo. Bėda yra kitame dalyke – po to, kai žmogus ateina į realų verslą, pradeda viską realiai skaičiuoti, tada blogėja maisto kokybė. Gana greitai galėsime gauti metinius duomenis ir pažiūrėti „Michelin“ restorano rezultatus. Jau dabar turime iš tų, kurie gavo tą labai aukštą pasaulinį įvertinimą, bankrotą.

Kaip bebūtų keista, pats pirmas dalykas yra ne ekonominis, o tai yra žmogaus sąmonės dalykas.

– Ar galima tikėtis, kad artimiausiu metu finansavimo sąlygos verslui gerės, ar brangios paskolos bus dar ilgai?

– Tai priklauso nuo kelių dalykų. Pats kvailiausias – tai ponas Donaldas Trumpas su savo pasauliniais fokusais ir kiek jis pastatys į kampą bendrą europinę valdžią. Antra – kiek europinė valdžia, norėdama surinkti pinigus, bandys prispausti valstybes, kad jos daugiau suneštų. Pinigų emisija yra europinės valdžios rankose, Lietuva čia formaliai dirba. Kuo daugiau pinigų bus išmesta į rinką, tuo mažiau bankrotų turėsime – laikinai.

– Kiek svarbus vartotojų elgesio pokytis?

– Žiniasklaida yra blogiausias faktorius, nes jai daug maloniau paskelbti sensacingas, blogas žinias. Bet pažiūrėkite į keistą dalyką – jeigu kalbame net apie tą pačią D. Trumpo sukeltą vertybinių popierių krizę, yra teigiančių, kad ją atpirko ne didmena, o būtent paprasti žmonės. Sunku palyginti, kad žmonių nuotaikos blogėtų.

– Ką rodo Lietuvos situacija, palyginti su kitomis regiono šalimis?

– Esame labai naudingai judinami optimizmo – dėl to sugebėjome pralenkti ir latvius, ir estus.