Ką sako statistika apie tikimybę atgauti dideles skolas iš fizinių bei juridinių asmenų? Pereiti į pagrindinį turinį

Ką sako statistika apie tikimybę atgauti dideles skolas iš fizinių bei juridinių asmenų?

2026-03-30 06:00 kauno.diena.lt inf.

Didelės skolos – viena sudėtingiausių situacijų tiek versle, tiek asmeniniuose finansuose. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad turint teisinius įrankius skolą tikrai pavyks atgauti, realybėje viskas nėra taip paprasta. Taigi, ką apie tokių skolų atgavimo tikimybę byloja statistika? 


<span>Ką sako statistika apie tikimybę atgauti dideles skolas iš fizinių bei juridinių asmenų?</span>
Ką sako statistika apie tikimybę atgauti dideles skolas iš fizinių bei juridinių asmenų? / Partnerio nuotr.

Ką sako statistika apie skolų atgavimą Lietuvoje?

Skolų atgavimas Lietuvoje yra gana gerai veikiantis procesas, tačiau jo efektyvumas priklauso nuo konkrečios situacijos – skolos dydžio, skolininko finansinės padėties, pasirinkto išieškojimo būdo ir pan. Vienas aiškiausių rodiklių yra per metus faktiškai kreditoriams sugrąžinamos sumos. Pavyzdžiui, 2025 m. antstoliai Lietuvoje išieškojo apie 326,6 mln. eurų skolų, o reikalavimų vykdymas buvo užbaigtas daugiau nei 26 tūkst. kreditorių naudai. Tai patvirtina, kad net ir priverstinis išieškojimas padeda susigrąžinti reikšmingas sumas.

Vis dėlto šie skaičiai neatskleidžia pilno paveikslo. Tuo pačiu laikotarpiu buvo pradėta apie 248,5 tūkst. naujų išieškojimo procesų dėl daugiau nei 720 mln. eurų skolų. Tai reiškia, kad naujų įsiskolinimų srautas išlieka itin didelis, o dalis skolų gali būti išieškoma ilgą laiką.

Įdomu tai, kad išieškomos sumos gali labai skirtis. Nors didžioji jų dalis yra santykinai nedidelė, pasitaiko įvairių atvejų, siekiančių net milijonus eurų. Tokie pavyzdžiai parodo, kad dideles skolas atgauti taip pat įmanoma, tačiau tai priklauso nuo skolininko turto, veiklos tęstinumo ir teisinių aplinkybių.

Svarbu pabrėžti ir skirtumus tarp kreditorių tipų. Iš juridinių asmenų dažniausiai išieškomos didesnės sumos, nes verslo sandoriai paprastai siejami su didesniais įsipareigojimais. O štai fizinių asmenų skolų portfelyje dominuoja smulkesni įsiskolinimai, todėl bendra suma susidaro iš daugybės mažesnių atvejų.

Apibendrinant, galima daryti prielaidą, kad skolų atgavimas Lietuvoje yra įmanomas ir dažnai sėkmingas, tačiau tai nėra greitas ar garantuotas procesas. Reali tikimybė susigrąžinti skolą labiausiai priklauso nuo skolininko mokumo, turto ir to, kaip anksti bei kokiomis priemonėmis pradedamas išieškojimas. Dėl šios priežasties dauguma žmonių iš karto kreipiasi į profesionalus – pavyzdžiui, „eSkolos“ išieškojimo paslauga gali padėti efektyviau valdyti visą skolos atgavimo procesą.

Didelės skolos iš fizinių asmenų: ką rodo skaičiai?

Kaip jau minėjome anksčiau, statistika rodo, kad didelės skolos fizinių asmenų segmente yra retesnės, tačiau jų atgavimas dažniausiai sudėtingesnis nei mažesnių įsiskolinimų atveju. Lietuvoje bendra gyventojų skolų suma siekia apie 3,6 mlrd. eurų. Vis dėlto daugiau nei pusę visų skolų sudaro nedidelės sumos. Dideli įsiskolinimai paprastai siejami su negrąžintomis paskolomis ar rimtesniais finansiniais įsipareigojimais.

Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių atgavimo tikimybę, yra skolininko mokumas. Skirtingai nei įmonių atveju, fizinis asmuo paprastai turi ribotas pajamas ir turtą, iš kurio galima išieškoti skolą. Net ir pradėjus priverstinį išieškojimą, skolos dažnai grąžinamos dalimis per ilgesnį laiką, o ne vienu mokėjimu. Tai reiškia, kad didelės skolos atgavimas gali užtrukti ne vienerius metus.

Statistika rodo, kad nors fiziniams asmenims kasmet grąžinama dešimtys milijonų eurų, šios sumos pasiskirsto tarp labai daug atvejų. Tai leidžia daryti išvadą, kad mažesnės skolos dažniausiai yra atgaunamos paprasčiau, o didelės – reikalauja nemažai laiko ir pastangų bei yra siejamos su didesne rizika pinigų apskritai neatgauti.

Juridiniai asmenys ir verslo skolos: kada tikimybė atgauti pinigus didesnė?

Juridinių asmenų atveju didelės skolos paprastai yra atgaunamos dažniau nei iš fizinių asmenų, nes įmonės turi daugiau turto ir pinigų srautų. Taigi, jei įmonė vis dar veikia ir generuoja pajamas, tikimybė susigrąžinti skolą yra gana didelė, ypač jei veiksmų imamasi laiku.

Vis dėlto statistika rodo ir kitą pusę: Lietuvoje kasmet bankrutuoja daugiau nei tūkstantis įmonių, o dalis jų prieš tai dar patenka į aukštos rizikos zoną – pradeda vėluoti atsiskaitymai, atsiranda likvidumo problemų. Tokiais atvejais įmonė dažniausiai būna skolinga keliems kreditoriams, todėl jos turto nepakanka visoms skoloms padengti.

Be to, versle vėluojantys mokėjimai yra gana dažni visoje Europoje, o tai tiesiogiai veikia įmonių pinigų srautus. Tai reiškia, kad net ir normaliai veikiančios bendrovės gali laikinai nevykdyti įsipareigojimų, o ilgesnis vėlavimas didina riziką, kad skola taps sunkiau išieškoma.

Taigi, didelės skolos iš juridinių asmenų gali būti atgaunamos efektyviau, tačiau tik tuomet, kai įmonė dar yra moki. Priešingu atveju, tikimybė susigrąžinti visą sumą ženkliai sumažėja. 

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
gerove

tai rojus ...aferistu....apmokestintoju...aferistisku sutarciu ir privalomu ziauriai keistu abonementu krastas.... va PSD yra ....bet jis niekaip nesusijes su gydimu.... lietaus nuo stogo mokestis yra ikeptas i kekviena bandele i kekviena vini i kekviena troleibuso bilieteli i kekviena kakaliuka a jie sako kad jo gyventojai nemoka ji moka tik ymones...ir visur kur tik bepazesi...melas apgaule ir afera...nu bet nenusiminkit cia pagrindas vakaru kulturos...paspekuliuokim...pasiabonementizuokim...kad gyvent senden parduokim savo vaiku ateiti ir paimkim aferistaiskas paskolas su savaime uzsismaukanciom palukanom..... dziaugsmas... a jeigu ne...tai isgarinsim jusu pensijinius fondus inflecijos ugnimi...kaip pasake kolega is vakaru... buvot ,esat ir jei neismoksit spekuliuot ,aferuot ir apvaginet liksit skurdziais...
0
0
Visi komentarai (1)

Daugiau naujienų