Dėl auditorijos su komerciniais kanalais kovojančio nacionalinio transliuotojo LRT vadovai tikisi, kad įgrisusių reklaminių klipų panaikinimas padidins žiūrovų ir klausytojų prielankumą. Tačiau pripažįstama, kad to be aukštos laidų kokybės padaryti nepavyks.

Dešrelės nebeerzins

Šie metai nacionaliniam transliuotojui kitokie – nebeliko komercinės reklamos. Tačiau dėl to nepritekliaus LRT neturėtų pajusti – pernai apie 22,6 mln. eurų siekęs metinis biudžetas šiemet padidėjo beveik iki 30 mln. eurų.

LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis teigia nuoširdžiai tikįs, jog televizijos programa, rodoma be reklaminių pertrūkių, žiūrovams bus gerokai patrauklesnė. Tam tikras pertraukas, tik ne reklamines, planuojama specialiai kurti ilgoms laidoms, tokioms kaip "Auksinis balsas". "Nebebus taip, kaip anksčiau, kad viduryje sakinio filmą pertraukia reklama, o po jos žiūrovas turi įtemptai bandyti prisiminti, kas buvo prieš reklamą. Savireklamos anonsai taip pat bus rodomi tik tarp atskirų programos dalių, – pasakojo R.Paleckis. – Galbūt ne iš karto, bet su laiku žiūrovai tikrai pajus komfortą, labiau įsitrauks į turinį. Kitų Europos šalių, kurių nacionalinės televizijos jau senai netransliuoja reklamos, patirtis rodo, kad žiūrovams tai išties patogu".

Kompanijos "TymDrym" prodiuseris Dominykas Kubilius, kartu su "Videometra" LRT prodiusuojantis nacionalinę "Eurovizijos" dainų konkurso atranką ir kuriantis naują serialą, taip pat labai palankiai vertina sprendimą netransliuoti komercinės reklamos. "Manau, jog tai tikrai pateisins lūkesčius. Jeigu filmas trunka dvi valandas, su reklama jis išsitęsia iki trijų valandų. Juk išprotėti galima! Žiūrovai iš to tik laimės, jų nebeerzins jokios sauskelnės ir dešrelės", – įsitikinęs prodiuseris.

Tikimasi, kad komercinės reklamos atsisakymas Lietuvos nacionalinį transliuotoją paveiks taip, kaip tai paveikė estišką, kurio reitingai po šio žingsnio išaugo. Jei taip įvyktų ir Lietuvoje, tai LRT padėtų vykdyti pastaruoju metu vis dažniau priskiriamą funkciją – konkuruoti su propagandinėmis rusiškų televizijų laidomis.

Vedėjams bus sunkiau

D.Kubilius visgi pabrėžė, kad pirmiausiai pačios laidos turi pateisinti žiūrovų lūkesčius – neįdomių laidų neišgelbės niekas. R.Paleckis mano taip pat: reklamos panaikinimas gali padėti transliuotojui konkurencinėje kovoje, tačiau didžiausias svertas vis tiek išlieka programos turinys. "Net jeigu laida bus rodoma be reklamos, bet ji bus nuobodi, žmonės nežiūrės. Dabar jau pradedame stiprinti turinį, investuojame į jį", – teigė pašnekovas.

R.Paleckis sakė galįs preliminariai paskaičiuoti, kad, pavyzdžiui, anksčiau 43-45 minutes trukdavusi laida, nerodant reklamų turi trukti maždaug 50 minučių. Trukmės pailgėjimas 5-7 minutėmis atrodo nedidelis, tačiau papildomo darbo susidaro stengiantis išlaikyti žiūrovų dėmesį, filmuojant, montuojant. "Visgi esminių pokyčių darbo organizavime tai nesukelia. Juk ruošiant 45 minučių laidą visuomet kažką trumpini, išmeti, tad dideliu iššūkiu ilgesnės laidų trukmės vadinti negalima", – tikino ilgametis televizijos darbuotojas.

D.Kubilius, pasidalydamas patirtimi iš "Eurovizijos" atrankų organizavimo, sakė, jog reklamų panaikinimas darbo procesui didelės įtakos neturi. "Mums, kaip kūrėjams, tai netgi palengvina darbą, nes anksčiau turėdavome koncertą du tris kartus pertraukti dešimčiai minučių. Dabar jie transliuojami nepertraukiamai, kaip sviestu patepti", – džiaugėsi pašnekovas. Tiesa, tiesiogiai transliuojamų laidų vedėjams ir kūrybinės grupės nariams bus sunkiau – jie neturės atokvėpio minučių ar laiko susigalvoti improvizacijų, nenumatytų scenarijuje.

Pastebėjo reklamą po Naujųjų

R.Paleckis atskleidė, jog būdavo pasiūlymų į vieną ar kitą laidą įpinti užslėptą reklamą, tačiau jo teigimu, į LRT eterį tokia reklama nėra patekusi.

"Mes to visada atsisakydavome. Prarasdavome dalį pajamų, tačiau turinį saugojome", – tvirtino R.Paleckis. Jo nuomone, tai yra viena iš priežasčių, kodėl LRT eteris niekada nebuvo itin populiarus reklamos užsakovų gretose. Nepaisant to, pajamos iš komercinės ir ūkinės veiklos pernai sudarė apie 6,6 mln. eurų.

Lietuvos reklamos rinką tiriančios bendrovės TNS LT direktorius Gytis Juodpusis dienraščiui sakė, kad labai sunku nuspėti, kaip rinkoje pasiskirstys tie pinigai. Pavyzdžiui, 2006 m. uždraudus komercinę reklamą Estijos nacionaliniame televizijos kanale, jam numatomas lėšas reklamos užsakovai perleido kitoms televizijoms, tačiau Lietuvoje gali būti kitaip.

"Taip, dalis reklamos gali pereiti kitoms televizijoms, bet dalis reklamai išleistų pinigų gali išvis dingti iš rinkos arba pereiti kitoms žiniasklaidos priemonėms, pavyzdžiui, internetui", – svarstė G.Juodpusis.

Beje, jis teigė pastebėjęs, kad po sausio 1 d. visa komercinė reklama iš LRT eterio nedingo. Tačiau R.Paleckis dienraščiui sakė  negirdėjęs apie tai, kad reklama eteryje būtų pasirodžiusi šiais metais, neva visos reklamos sutartys buvo parengtos taip, kad galiotų tik iki Naujųjų.