Labiausiai nukenčia sienos, stogai ir pamatai
Vilniaus TECH universiteto docento dr. Arnoldo Šneiderio teigimu, pažeidžiamiausios senų daugiabučių dalys yra sienos ir stogai. Jos yra itin jautrios saulės spinduliuotei ir atmosferos poveikiui.
„Laikui bėgant, mūras ir tinkas keičiasi. Pietinėje pusėje pastatus veikia intensyvūs saulės spinduliai, vakarinėje – vėjas ir drėgmė, o šiaurinėje – drėgmė ir šaltis. Dėl šių aplinkos veiksnių pastato konstrukcijos silpnėja, mažėja šiluminė varža. Blogėjant šildymo ir ventiliacijos sąlygoms, patalpose gali atsirasti pelėsis, imti aižėti sienų mūras. Tai mažina pastato konstrukcijų laikomąją galią, trumpina saugios eksploatacijos laiką“, – teigė A. Šneideris.
Pasak įmonės, rengiančios daugiabučių namų renovacijos investicijų planus, vadovės Aušros Jarmoškienės, dėl temperatūrų pokyčių deformuojasi langų rėmai ir durys, mažėja jų sandarumas, stogo dangos praranda elastingumą, skilinėja. Pro atsiradusius plyšius vanduo gali prasiskverbti į pastato vidų ir sukelti papildomų pažeidimų. Temperatūrų svyravimai paveikia ir pamatus, dėl grunto judėjimo jie gali įskilti.
Nerenovuoti daugiabučiai vasarą veikia tarsi šiltnamiai (...). Be to, pastatų medžiagos dėl ilgalaikio karščio ir tiesioginių saulės spindulių greičiau dėvisi, o tai dar labiau trumpina jų eksploatacijos laiką.
Padidinamas atsparumas atmosferos poveikiui
Modernizavimo metu įgyvendintos priemonės gali žymiai padidinti pastatų atsparumą atmosferos poveikiui, tokiam kaip gausūs krituliai, temperatūrų svyravimai, stiprus vėjas, šaltis ir karštis.
„Pagrindiniai darbai apima pamatų apšiltinimą ir hidroizoliacijos įrengimą, išorinių sienų ir stogo apšiltinimą. Taip pat balkonų plokščių remontą, stiprinimo ir sutvirtinimo darbus, kad būtų sugrąžinta jų laikančioji galia ir funkcionalumas. Be to, svarbu senus langus pakeisti į trijų stiklų, taip pagerinant šilumos izoliaciją ir sumažinant energijos nuostolius“, – teigė A. Jarmoškienė.
Klimatologo Justo Kažio teigimu, atsižvelgiant į klimato kaitą ir dažnėjančias ekstremalias karščio bangas, renovacijos metu turėtų būti skiriama dėmesio ir efektyviai pastatų vėdinimo ir ventiliacijos sistemai.
„Nerenovuoti daugiabučiai vasarą veikia tarsi šiltnamiai – saulės energija patenka į vidų, o tamsūs paviršiai ją sugeria, todėl šoniniai ir viršutiniuose namo aukštuose esantys butai smarkiai įkaista. Be to, pastatų medžiagos dėl ilgalaikio karščio ir tiesioginių saulės spindulių greičiau dėvisi, o tai dar labiau trumpina jų eksploatacijos laiką“, – teigė J. Kažys.
Primename, kad šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas valstybės paramai daugiabučių renovacijai siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės. Jas galima teikti iki spalio 1 d.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA interneto puslapyje: www.apva. lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Naujausi komentarai