„Negaliu atsakyti dėl Šiaulių oro uosto. Manau, kad reikėtų įvertinti šį pasiūlymą, jų įvairias galimybes, nes jų peronas yra ribotas, parkavimo vietų skaičius nėra didelis, mano žiniomis“, – antradienį žurnalistams sakė V. Kšanas.

„Kadangi Lietuvos oro uostai, kaip bendrovė, valdo tris oro uostus, tai mums tos infrastruktūros iš esmės pakanka šiuo metu“, – pridūrė jis.

LTOU atstovo teigimu, maršrutus ir sprendimą krizinėje situacijoje priima aviakompanijos, o ne oro uostas, todėl jam įtaką gali daryti daug veiksnių.

„Čia reikia daugiau dialogų ir tarp mūsų vežėjų, tarp jų pasirinkto maršruto opcijų. Priklauso, kur tas vežėjas turi daugiau bazuojamų orlaivių, galbūt jis Rygoje daugiau turi ar Varšuvoje ir dėl to jis renkasi tą oro uostą, kad ten galėtų vėliau tuos keleivius saugiai išskraidinti namo vėlesniu laiku“, – teigė jis.

„Kitame oro uoste galbūt jis bazinių orlaivių neturi ir dėl to gali sutrikti ir pilotų darbo ir poilsio apskaita.Ten daugiau atsiranda niuansų, dėl ko taip yra patogiau daryti“, – dėstė V. Kšanas.

Jis atkreipė dėmesį, jog pačios oro linijos renkasi maršruto planą ir numato atsarginius oro uostus.

„Vežėjai visą laiką pasirenka savo skrydžio planą ir atsarginius oro uostus dėl įvairių avarinių dalykų arba alternatyvių krypčių, kaip geriau organizuoti tą veiklą. Oro uostas pats nedalyvauja tiesiogiai, tiesiog mūsų iniciatyva visą laiką krizės valdymo metu yra leistis Lietuvoje, kad kuo patogiau būtų keleiviams“, – pridūrė jis.

Nukreipti dalies VNO skrydžių į Kauną kol kas neplanuojama

V. Kšanas sako, jog šiuo metu bendradarbiaujama su aviakompanijomis, siekiant apsvarstyti alternatyvas atšaukus ar atidėjus skrydžiams. Vis tik, pasak jo, LTOU į galimybę dalį Vilniaus oro uosto (VNO) vykdomų skrydžių perkelti į kitus oro uostus žiūri atsargiai.

„Mes esame pradėję dialogą su vežėjais. Praeitą savaitę turėjome išplėstinį susirinkimą, pirmą susirinkimą, į kurį įtraukėm praktiškai visą mūsų aviacijos industriją: tiek vežėjus, tiek antžeminio aptarnavimo kompanijų atstovus“, – sakė jis.

„Sunku prognozuoti, kaip šis klausimas baigsis, ar atsiras iniciatyvų, kad dalį veiklos perkelti į Kauną. Labai rezervuotai ir mes patys žiūrime į tokį dalyką. Yra tam tikrų kitų apribojimų, kur mūsų infrastruktūra nelabai galėtų realizuoti – Kauno oro uostas turi tikrai daug mažesnes infrastruktūros apimties galimybes“ , – tęsė LTOU atstovas.

ELTA primena, kad spalį dėl iš Baltarusijos atkeliaujančių kontrabandinių oro balionų kelis kartus buvo laikinai sustabdytas orlaivių eismas Vilniaus oro uoste, vieną kartą – ir Kauno oro uoste.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas iškėlė klausimą dėl Tarptautinio Šiaulių oro uosto išnaudojimo krizinėse situacijose. Anot jo, nors oro uostas negalėtų priimti daug orlaivių, jis yra pasiruošęs aptarnauti orlaivius ir keleivius mažesne apimtimi.

Apie rezervinių šalies oro uostų išnaudojimą užsiminė ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Anot jo, susidūrus su kontrabandines cigaretes gabenančių balionų antplūdžiu, dėl kurio spalį orlaivių eismas Vilniaus oro uoste buvo sustabdytas kelis kartus, svarstoma efektyviau išnaudoti kitus šalies oro uostus. Tiesa, jis įvardijo esančius Kaune ir Palangoje.