„LIDL“ SKATINA KURTI ŽALESNĘ ATEITĮ

„Lidl Lietuva“ ir toliau aktyviai įsitraukia į kovą su klimato kaita. Kompanija parengė savo klimato strategiją, kurioje numatė konkrečius veiksmus, kaip sumažinti dėl savo veiklos į aplinką patenkančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. Pokyčių įmonė reikalauja ir iš savo tiekėjų, kurių emisija sudaro didžiąją dalį „Lidl“ ŠESD pėdsako.

Pokyčius inicijuokime patys

Klimato kaita yra bene didžiausias planetos iššūkis, reikalaujantis realių mūsų veiksmų čia ir dabar. Norint išvengti katastrofinių padarinių ir matyti pozityvius pokyčius, juos inicijuoti privalo tiek individualūs asmenys, tiek verslai, organizacijos ir institucijos. „Lidl“ kasmet apskaičiuoja savo šiltnamio dujų pėdsaką ir siekia jį kuo labiau mažinti. Prekybos tinklas „Lidl“ ne tik imasi konkrečių permainų, bet ir ragina kiekvieną asmenį nors mažais, bet reikšmingais žingsneliais kurti žalesnę ateitį.

„Klimato krizė kelia milžinišką pavojų aplinkai ir žmonėms, todėl permainų būtina imtis visais lygmenimis – pradedant tvaresniais kiekvieno asmeniniais pasirinkimais ir baigiant verslais. Džiugu, kad ši problema vis labiau rūpi tiek visuomenei, tiek verslams, o sprendimų ir būdų, kuriais galime mažinti neigiamą poveikį, jau dabar yra įvairių. Imtis aplinkai draugiškų veiksmų privalome čia ir dabar“, – sako „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė.

Beveik prieš dvejus metus įmonių grupė „Schwarz“, kuriai priklauso ir „Lidl Lietuva“, prisijungė prie Moksliškai pagrįstų tikslų iniciatyvos (angl. Science Based Targets initiative, toliau – SBTi), vienijančios įmones ir organizacijas, kurios siekia mažinti savo ŠESD emisiją.

Atsižvelgdama į įmonių grupės „Schwarz“ keliamus tikslus, „Lidl“ parengė ir savo klimato strategiją, kurioje iškėlė ambicingus šiltnamio dujų pėdsako mažinimo uždavinius. Joje numatyta, kad, palyginti su 2019 m., visų „Lidl“ šalių operatyvinės veiklos ŠESD emisija iki 2030 m. sumažėtų 80 proc.

Taip pat nuo finansinių 2022 m. „Lidl Lietuva“ yra klimatui neutrali įmonė – operatyvinės veiklos emisija, kurios išvengti šiuo metu per daug sudėtinga, yra kompensuojama, pasitelkiant patikimus sertifikuotus projektus. Be to, ŠESD emisiją bus siekiama mažinti ir įvairiose „Lidl“ produktų tiekimo grandinėse.

Tvarumas: nuo pat „Lidl“ parduotuvių atidarymo Lietuvoje tinklas perka tik iš atsinaujinančiųjų šaltinių pagamintą elektros energiją. / „Lidl“ nuotr.

Lemia ir kasdieniai sprendimai

R.Didjurgytė akcentuoja, kad, siekiant pokyčių, ypač reikšmingi yra ir maži, kasdien mūsų visų priimami sprendimai, ugdantys aplinkai draugiškesnius įpročius.

80 proc. – tiek sumažinti į aplinką patenkančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų operatyvinėje veikloje iki 2030-ųjų užsibrėžė visos prekybos tinklo „Lidl“ šalys kartu.

„Mes visi paliekame tam tikrą ŠESD pėdsaką planetoje, tačiau kiekvienas galime vienaip ar kitaip jį sumažinti. Pradėti galima nuo apmąstymo, kokie mūsų veiksmai labiausiai kenkia Žemei, ir po truputį juos keisti ar, jei įmanoma, jų atsisakyti. Galbūt kartais vietoj keliavimo automobiliu galima rinktis dviratį ar paspirtuką, o vietoj skrydžio į netolimą šalį – traukinį. Taip pat labai svarbu apgalvoti kuo daugiau savo pirkinių – neįsigyti nebūtinų prekių, rinktis ilgai tarnaujančius daiktus ir nešvaistyti maisto, kuriam užauginti ir pagaminti buvo išleistas didelis kiekis ŠESD“, – teigia R.Didjurgytė.

Ji pratęsia, kad individualiuose namuose gyvenantys žmonės gali įsirengti saulės elektrines ar kompostuoti organines atliekas. Taip pat dėl gausiai planetą teršiančios gyvulininkystės vertėtų pagalvoti apie dažnesnį augalinio maisto vartojimą.

Savo indėlį į kovą ne tik su klimato kaita, bet ir su plastiko tarša padės įnešti ir tinkamas atliekų rūšiavimas, nes perdirbtos medžiagos paprastai turi mažesnį CO2 pėdsaką, nei gaminamos iš naujų išteklių.

„Jei visi dažniau priimtume tvaresnius sprendimus, kova su klimato kaita būtų lengvesnė ir greitesnė, o atsakingi mūsų pasirinkimai įkvėptų ir kitus žmones gyventi bent šiek tiek tvariau, – sako „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė. – Klimato kaitos padariniai gali būti labai skaudūs ir sukelti negrįžtamų procesų, todėl kovoti su šiuo vienu iš didžiausių tvarumo iššūkių reikia nedelsiant. Veiksmų ėmėmės dar „Lidl“ parduotuvių veiklos Lietuvoje pradžioje, pavyzdžiui, pirkdami iš atsinaujinančiųjų šaltinių pagamintą elektros energiją, efektyvindami jos naudojimą ir skatindami darbuotojų sąmoningumą.“

Saulės elektrinės

Įgyvendindamas klimato strategiją, prekybos tinklas „Lidl“ sieks pokyčių trijose skirtingose ŠESD emisijos srityse. Pirmoji iš jų – tiesiogiai dėl įmonės veiklos išmetamos ŠESD, kurias bendrovė gali pati kontroliuoti. Ši sritis apima parduotuvėse veikiančią šaldymo įrangą, įmonei priklausantį transportą, pačios įmonės gaminamą energiją ir kt.

„Siekdami permainų, plečiame natūralių šaltnešių naudojimą savo parduotuvių šaldymo įrangoje, taip pat didiname ant „Lidl“ parduotuvių stogų esančių saulės elektrinių skaičių. Šiuo metu tokias elektrines turi jau keturiolika parduotuvių“, – sako R.Didjurgytė.

Įmonė taip pat savo klientams suteikia galimybę įkrauti elektromobilių akumuliatorius. Prekybos tinklas turi jau aštuonias įkrovimo stoteles. Naujausia iš jų – prie „Lidl“ parduotuvės Nemenčinės plente, Vilniuje.

Perka tik žaliąją energiją

Antroji ŠESD emisijos sritis apima netiesiogiai susidariusias dujas, atsirandančias už įmonės ribų gaminant įmonės naudojamą elektros ar šilumos energiją. Efektyvesnis elektros energijos vartojimas – svarbi „Lidl“ klimato strategijos dalis, tačiau tam tikri sprendimai priimti daug anksčiau, nei įmonė prisijungė prie SBTi iniciatyvos.

Specialistė pažymi, kad nuo 2017 m. prekybos tinkle įdiegtas energijos vadybos standartas ISO 50001, o pastatai statomi taip, kad atitiktų tvaresnių pastatų sertifikato „Edge“ reikalavimus. Šį sertifikatą turi 35

„Lidl“ parduotuvės ir Kauno rajone esantis logistikos centras.

Visose „Lidl“ parduotuvėse taip pat įrengta sumanaus apšvietimo sistema, padedanti taupyti energiją. Pavyzdžiui, vykstant parduotuvės atidarymo pasiruošimo darbams apšvietimas veikia taupiuoju režimu, o parduotuvei užsidarius, automatiškai išsijungia.

„Ne mažiau svarbu ir naudojamos elektros energijos kilmė. Nuo pat „Lidl“ parduotuvių atidarymo Lietuvoje tinklas perka tik iš atsinaujinančiųjų šaltinių pagamintą elektros energiją. Iškastinio kuro deginimas yra viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių, tad, naudodami žaliąją energiją, mes tausojame aplinką ir prisidedame prie kovos su klimato pokyčiais. Atsinaujinančiųjų šaltinių elektros energija 2021 m. sudarė 99 proc. visos prekybos tinklo sunaudotos elektros. Likusią dalį sudaro kitų šaltinių energija, kurią perka mums patalpas nuomojančios įmonės, ir šiam pirkimui mes neturime įtakos“, – sako R.Didjurgytė.

Reikalavimai ir tiekėjams

Paskutinė – trečioji – ŠESD emisijos sritis apima dujas, susidarančias vertės kūrimo grandinėje.

„Auginant, gaminant, transportuojant ir naudojant „Lidl“ parduotuvių lentynose esančius produktus į aplinką išskiriama ŠESD emisija sudaro didžiąją dalį „Lidl“ ŠESD pėdsako. Kadangi patys šių procesų nekontroliuojame, tarsimės su stambiausiais tiekėjais, kurių procesai reikšmingiausiai prisideda prie poveikio klimatui. Siekiame, kad tiekėjai, kurių emisija sudaro 75 proc. „Lidl“ trečiosios ŠESD srities emisijos, taip pat prisijungtų prie SBTi ir atitinkamai išsikeltų emisijos mažinimo tikslus“, – akcentuoja socialinės atsakomybės konsultantė.

R.Didjurgytės teigimu, tik veikiant išvien su savo partneriais galima pasiekti reikšmingų rezultatų.

Kas yra SBTi?

SBTi (angl. Science Based Targets initiative, liet. Moksliškai pagrįstų tikslų iniciatyvos) – įvairias nevyriausybines organizacijas, institucijas ir įmones vienijanti iniciatyva, siekianti įgyvendinti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslus. Pagrindinis iš jų – užtikrinti, kad vidutinė pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 laipsniais, palyginti su prieš industrializaciją buvusia temperatūra, bet stengtis, kad ji nepakiltų daugiau nei 1,5 laipsnio, norint išvengti galimai katastrofinių klimato kaitos padarinių. Šiuo metu vidutinė planetos temperatūra yra pakilusi maždaug 1,1 laipsnio.

SBTi pamatas yra moksliškai pagrįstų tikslų nustatymas kiekvieno iniciatyvos dalyvio veikloje – tai yra vienintelė politiškai ir moksliškai pripažįstama ŠESD mažinimo tikslų nustatymo metodika. Iniciatyvos dalyvių skaičius sparčiai auga – nuo 2015 m. prie jos prisijungė jau daugiau kaip 1,7 tūkst. įmonių visame pasaulyje.