„Aš nežinau, ar lietuvis galėtų taip pagaminti ryžių su kiaušiniu, kaip pagamina kinas. Taip pat ir saldžiarūgštį padažą. Tai jų receptūra, jie žino, kiek ko reikia“, – sakė restorano „Honkongas“ vadovė Renata Grinevičiūtė- Butkūnienė.
Kinų virtuvės mėgėjams pasirinkimo, kur pavalgyti ateityje gali likti mažiau. Mat naujų kinų virėjų į Lietuvą prisikviesti beveik nebeįmanoma.
„Jie atvažiuoja su sutartimi 2–4 metams. Per karantiną, kai nutrūko visi skrydžiai, jie buvo uždaryti Lietuvoje. Ir kai viskas atsidarė, jie visi automatiškai išvyko“, – pasakojo R. Grinevičiūtė-Butkūnienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Restorane turim minimaliai – du darbuotojus iš Kinijos. Daugiau gal ir reikėtų, tačiau nėra galimybių gauti. Ir tų pačių nuolankiai prašome pasilikti“, – prisipažino restorano „Pekino antis“ direktorė Violeta Žalienė.
Tiems, kam vizos išduotos anksčiau, prasitęsti jų galiojimo niekas nedraudžia.
„Mums pasisekė. Vienas išvažiavo, pailsėjo, sugrįžo motyvuotas ir dirba“, – pasakojo R. Grinevičiūtė-Butkūnienė.
Tačiau nauji virėjai iš Kinijos atvykti negali, nes, restorano atstovų teigimu, vizų Lietuvos ambasadoje nebegauna.
„Lietuvos ambasada Pekine yra, bet ji realiai nefunkcionuoja. Stebėtina, kai kreipiesi į Užsienio reikalų ministeriją (URM) su šia problema, darbuotoja pasako, kad reikia kreiptis į Lietuvos ambasadą Kinijoje. O ji – neveikianti“, – kinų vizų tvarkymo labirintus pasakojo V. Žalienė.
Jau ne vienas kinų restoranas užsidarė, nes darbuotojų tragiškai trūksta. Ir kai nėra dirbančio kvalifikuoto virėjo, restoranas negali funkcionuoti.
Kaip skelbia URM, Lietuvos atstovybė Pekine iki šiol dirba nuotoliniu būdu ir konsulinių funkcijų neatlieka. Kinijos ir Lietuvos santykiai prieš beveik dvejus metus komplikavosi dėl Taivano atstovybės Lietuvoje. Būtent Lietuvos politiką kinų atžvilgiu dalis kinų restoranų ir kaltina dėl dabartinių darbuotojų trūkumo.
„Mūsų valdžios institucijoms atrodo, kad kinų restoranai – smulkus verslas: nėra didelės naudos ar žalos. Bet kiekvienam savas verslas yra brangus“, – sakė V. Žalienė.
Anot jų, nėra virėjų – nebelieka ir restoranų. Vienas jų Vilniuje pranešė užsidarantis, kaip pats įvardija „dėl politinių priežasčių“ .
„Jau ne vienas kinų restoranas užsidarė, nes darbuotojų tragiškai trūksta. Ir kai nėra dirbančio kvalifikuoto virėjo, restoranas negali funkcionuoti“, – paaiškino V. Žalienė.
Restoranai sako, kad jaučiasi palikti likimo valiai.
„Galėtų Lietuva su kažkokia kita šalimi sudaryti sutartį, kad priimtų dokumentus ir išduotų vizas ir darbuotojai galėtų atvykti į Lietuvą. Tačiau tokios sutarties nėra ir kai kreipiamės į kitų šalių ambasadas, jie visi liepia kreiptis į Lietuvos ambasadą Pekine“, – apie nesėkmingą vizų paieškų maratoną pasakojo V. Žalienė.
URM kinų restoranams Lietuvoje problemą siūlo spręsti taip: „Užsienio šalių piliečiai, šiuo metu esantys užsienio valstybėse, turėtų kreiptis į Migracijos departamento atrinktą išorės paslaugų teikėją ir per juos pateikti dokumentus leidimui gyventi Lietuvoje gauti“.
O Migracijos departamentas sako, jog išorės paslaugų teikėjų taškus turi 34 šalyse. Kinijos tarp jų nėra. Tad virėjais Lietuvoje dirbti panorę kinai dėl vizų turėtų kreiptis artimiausioje kaimyninėje šalyje.
„Leidimai laikinai gyventi bus nusiųsti į tą valstybę, kurioje kreipėsi užsienio valstybės pilietis. Ir toks asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi, galės atvykti į Lietuvą ir jam nereikės gauti vizos“, – paaiškino Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Lucija Voiniš
Migracijos departamento duomenimis, pernai leidimus gyventi Lietuvoje gavo 170 Kinijos piliečių.
Naujausi komentarai