LIETUVOS PAŠTE – LUPIKAVIMO ZONA?

Šimtus paštininkų atleidžianti valstybinė įmonė Lietuvos paštas nuolat skelbia apie tobulinamą veiklą, bet su ta veikla susiduriantys klientai pastebi chaosą ir lupikavimą.

Padėjo kaimynai

Kauno rajone gyvenanti D. D. parengė siuntą į užsienį ir nusprendė pasinaudoti Lietuvos pašto paslaugomis.

„Iš savo patirties turėjau nekokią nuomonę apie Lietuvos pašto darbo kokybę, bet nusprendžiau dar kartą pasinaudoti jo paslaugomis, nes girdėjau, kad ta įmonė apdovanota už kažkokią pažangą. Išsikviečiau vadinamąjį paštininką. Padaviau tvarkingai supakuotą siuntinį, kokius paprastai perduodu ir kurjerių bendrovėms. Paštininkė paklausė, kiek įkainoju dėžėje esančius daiktus. Pasakiau, kokie ten daiktai, bet įvertinti pinigais buvo sudėtinga, – materialinė vertė neapibrėžta. Mobilioji paštininkė paprašė palaukti, o pati kažkam paskambino ir nuėjo kalbėtis už automobilio. Lauke – vėsoka. Užlindau už automobilio kampo, kur mažiau jautėsi vėjas. Po kelių minučių mobilioji paštininkė sugrįžo ir pasakė, kad dar yra kažkokių neaiškumų – lyg ir dėl siuntinio kodo. Paprašė vieną siunčiamo daikto pavyzdį duoti jai, pažadėjo vėliau  paskambinti ir pasakyti, kiek įvertina. Turbūt tai buvo reikalinga draudimui. Neturėjo svarstyklių siuntiniui pasverti. Paaiškino, kad pasvers nuvežusi į skyrių. Jau buvo pasidarę gerokai vėsu, norėjosi greičiau atsiskaityti. Tačiau kai išsitraukiau banko kortelę, pasakė, kad priima tik grynus. Tikrai labai nustebau. Su visais kurjeriais galima atsiskaityti kortele, o čia – valstybės bendrovė. Teko eiti pas kaimynus grynųjų. Tačiau paaiškėjo, kad paštininkė neturi grąžos. Grąžą atvežė kitą dieną su atsiskaitymo kvitu“, – neslėpdama nustebimo pasakojo moteris.

Anot pašnekovės, Lietuvos pašto tinklalapyje skelbiamos universalios ir mobiliosios pašto paslaugos realiai gyvenime neatrodo mobiliai ir universaliai.

Situacija: E. Gentvilo teigimu, augančios pašto veiklos sąnaudos neturėtų būti pasiteisinimas didinti regionų atskirtį. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Neturėjo vokų

„Mano užsakymą telefonu priėmusi operatorė pasiteiravo tik adreso, tad atvažiavusi paštininkė neturėjo jokios informacijos. Pagalvojau: jeigu paštininkė tiek reikaliukų turi dėl vienos siuntos, koks jai krūvis tenka lakstant į įvairias vietas“, – svarstė Kauno rajono gyventoja.

Pašnekovė užsiminė apie dar neseną laikotarpį, kai gyvenvietėje veikė pašto skyrius.

„Buvo paprastos patalpos mediniame namelyje. Su stalu, kėdėmis, aptarnavimo langeliu. Kiek teko patirti, su vadinamaisiais mobiliaisiais paštininkais – daug nesusipratimų. Vargsta ir tie paštininkai, prisikrovę automobilius dokumentų, siuntų, kanceliarinių prekių, nuolat kažko neturintys, kažko nežinantys. Kai praėjusiais metais norėjau išsiųsti didelio formato laišką, prie paštininko automobilio trypčiojo eilutė, o paštininkas lakstė tarp automobilio bagažinės ir kabinos. Kai atėjo mano eilė, paaiškėjo, kad paštininko automobilyje nėra man reikalingo formato vokų“, – pasakojo pašnekovė.

Su visais kurjeriais galima atsiskaityti kortele, o čia – valstybės bendrovė.

Panaikino skyrius

Lietuvos paštas, paprašytas pakomentuoti nesklandumus, su kuriais susidūrė klientė, „Kauno dienai“ atsiuntė netrumpą laišką, pasakojantį apie Lietuvos pašto veiklos aukštus kokybės rodiklius. Apie konkrečią situaciją tebuvo vienas sakinys. „Esant itin mažam poreikiui už siunčiamas siuntas mobiliesiems laiškininkams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, šiuo metu egzistuoja tik galimybė tai padaryti grynaisiais pinigais“, – paaiškino Lietuvos pašto Komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas.

Anot atstovo, mobilieji laiškininkai pašto paslaugų prieinamumą sėkmingai užtikrina visiems Lietuvos gyventojams – net ir gyvenantiems atokiausiuose rajonuose.

„Jie (mobilieji laiškininkai) gyventojų namuose teikia visas paslaugas, kurios prieinamos pašto skyriuose: priima siuntas ir laiškus išsiųsti, prenumeratos užsakymus, pristato ir išmoka vietines pinigų perlaidas. Be to, kai pristatomos gautos siuntos ar laiškai, spauda ir gyventojų pensijos, dėl šių paslaugų mobiliojo laiškininko atskirai išsikviesti nereikia, jis atvyksta pats“, – aiškinama Lietuvos pašto atstovo paaiškinime.

Svarbu: O. Leiputė priminė Lietuvos pašto įstatymą, kuriame numatyta, kad kokybiškos paslaugos turi būti teikiamos už prieinamą kainą visoje Lietuvoj. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Didina atskirtį

Tačiau visuomenėje didėja nerimas, kad Lietuvos paštas jau keletą metų nuosekliai skurdina ir naikina įprastas pašto paslaugas ir iš aiškią socialinę funkciją turinčios valstybės įstaigos tampa komercine bendrove.

Nuogąstaujama, kad Lietuvos pašto vadybos sprendimai prieštarauja Vyriausybės programai, o dramatiškai sumažėjęs pašto personalas neleistinai riboja pašto paslaugų ir spaudos leidinių prieinamumą.

Dėl vertelgiškos Lietuvos pašto veiklos susirūpino net rinkos laisvę į aukštumas keliantys liberalai, kai praėjusį mėnesį Susisiekimo ministerijai pavaldus „Lietuvos paštas“ paskelbė nuo šių metų lapkričio iki kitų metų pavasario atleidžiantis 400 paštininkų. Apie 600 darbuotojų bendrovė atleido ir 2022-aisiais.

Liberalų frakcijos Seime seniūno Eugenijaus Gentvilo žodžiais, Lietuvos pašto bendrovės darbuotojų atleidimas neigiamai paveiks ir spausdintinės žiniasklaidos prieinamumą.

„1 000 darbuotojų, kurie miestų, miestelių ir kaimų gyventojams pristatė laiškus, pensijas ir laikraščius, aptarnavo savo klientus, jau nebedirba arba netrukus bus atleisti. Kyla rimtas klausimas, kaip tai atitinka programinį Vyriausybės įsipareigojimą mažinti miestų ir regionų kultūrinę atskirtį“, – teigia E. Gentvilas.

Anot liberalo, augančios pašto veiklos sąnaudos neturėtų būti pasiteisinimas didinti regionų atskirtį, taip pat ir informacinę.

„Negirdėjome, kad laiškininkų darbą jau būtų pakeitę robotai arba dronai, paštomatai kiekviename šalies miestelyje irgi dar neveikia. Kol gyventojai skaito ir prenumeruoja spaudą, visose Lietuvos vietovėse reikia žmonių, kurie pristatytų į namus prenumeruojamus laikraščius ir žurnalus“, – pabrėžia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Su visais kurjeriais galima atsiskaityti kortele, o čia – valstybės bendrovė.

Stumia į šalį

Ekonominių kriterijų dominavimą pašto veikloje atskleidė prieš porą metų prasidėjęs pašto skyrių pardavimas. Buvo parduota daug nekilnojamojo turto, Lietuvos pašto vadovybė deklaravo, kad stacionarius skyrius kokybiškai pakeis vadinamieji mobilieji paštininkai.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos vertinimu, Lietuvos paštas virto prekyviete, kurioje dominuoja verslo kriterijai ir kaip nereikalinga našta į šalį nustumiama socialinė funkcija, kuri monopolį turinčiai valstybės įmonei labai svarbi.

„Naikinami pašto skyriai, didinami paslaugų įkainiai, dėl to brangsta leidinių prenumerata. Pastaraisiais metais Lietuvos paštas uždarė daug stacionarių paštų kaimiškosiose teritorijose, kur paštas – ne tik siuntinių išsiuntimo ir atsiėmimo vieta. Pašto skyrius tokioje vietovėje – daugiafunkcis centras, kuriam tenka ir svarbi socialinė funkcija. Dažnas gyventojas pašte atlikdavo ir finansinius pervedimus. Šios paslaugos pasidarė nebeprieinamos ir nepasiekiamos“, – taip situaciją vertina parlamentaras Seimo LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis.

Stulbinamas apetitas

Komerciniu keliu pasukusio monopolininko finansinį apetitą stulbinamai atskleidė spaudos prenumeratos kainos pakėlimas į kosmines aukštumas.

Įmonės „Nacionalinė spauda“ vadovo Kęstučio Bulkos tvirtinimu, Lietuvos pašto užmojai drastiškai didinti spaudos platinimo įkainį yra prasilenkiantys su realybe.

Jis pabrėžė, kad dar 2021 m. Lietuvos paštas prenumeratos platinimo įkainius pakėlė 100 proc.

„Taip pat buvo pristatytas planas trejiems metams. Jau šis planas vertė leidėjus griebtis už galvos, tačiau jis buvo gerokai nuosaikesnis už dabar pristatytą“, – sakė „Nacionalinės spaudos“ vadovas, kalbėdamas apie 2022 m. pabaigoje leidėjus apstulbinusį Lietuvos pašto sprendimą spaudos leidinių pristatymo kainą padaryti didesnę nei paties leidinio.

Bando pažaboti

Siekdami pažaboti Lietuvos pašto užmojus socialdemokratai neseniai kreipėsi į Vyriausybę dėl ydingų Lietuvos pašto kainų politikos ir veiklos principų.

Seimo LSDP frakcijos seniūnė Orinta Leiputė priminė Lietuvos pašto įstatymą.

„Paštas, kaip įtvirtinta įstatyme, yra universalioji paslauga. Vadinasi, kokybiškos pašto paslaugos turi būti teikiamos už prieinamą kainą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokią paslaugą pageidaujantiems gauti naudotojams“, – pabrėžė parlamentarė.

Priedanga – Vyriausybė?

Lietuvos paštas į jo veiklai skiriamą kritiką reaguoja tarsi iš olimpinių aukštumų ir prisidengia savo globėju – Vyriausybe.

„Pati bendrovė nenustato prenumeratos pristatymų paslaugų tarifų ir jų kompensavimo mechanizmo, taip pat to, kada yra paskelbiama apie šių tarifų korekcijas, – tai daro Vyriausybė. Lietuvos paštas yra tik prenumeratos pristatymo paslaugų teikėjas, kuris sėkmingai užtikrina visus sutartyse su leidėjais numatytus kokybinius reikalavimus“, – rašome „Kauno dienai“ atsiųstame komentare.

„Pašto paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams net ir atokiausiuose rajonuose sėkmingai užtikrina 550 mobiliųjų laiškininkų. Jie gyventojų namuose teikia visas paslaugas, kurios prieinamos pašto skyriuose: priima siuntas ir laiškus išsiųsti, prenumeratos užsakymus, pristato ir išmoko vietines pinigų perlaidas. Be to, kai pristatomos gautos siuntos ar laiškai, spauda ir gyventojų pensijos, dėl šių paslaugų mobiliojo laiškininko atskirai išsikviesti nereikia, jis atvyksta pats.

Esant itin mažam poreikiui už siunčiamas siuntas mobiliesiems laiškininkams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, šiuo metu egzistuoja tik galimybė tai padaryti grynaisiais pinigais.

Lietuvos paštas aukštus kokybės rodiklius demonstruoja ir teikdamas valstybės įpareigotas prenumeratos pristatymo paslaugas už didmiesčių ribų – kaimo ir retai bei vidutiniškai apgyvendintų vietovių prenumeratoriams.

Pagrįstos pretenzijos dėl nepristatytų leidinių yra itin retos – šių metų rugsėjį jos sudarė 0,01 proc. bendro išnešiotos prenumeratos skaičiaus.

Svarbu pažymėti, kad valstybė, siekdama užtikrinti periodinių leidinių pristatymą kaimo ir retai bei vidutiniškai apgyvendintų vietovių prenumeratoriams, Lietuvos paštui kompensuoja kaštus, patiriamus teikiant šią paslaugą. Kitaip tariant, Lietuvos paštas gauna subsidijas už prenumeratos pristatymo paslaugų teikimą ne didžiuosiuose miestuose. Tuo atveju, jeigu mažinama kompensacija už šių paslaugų teikimą, kartu yra padidinami prenumeratos pristatymo paslaugų teikimo tarifai“, – rašoma Lietuvos pašto „Kauno dienai“ atsiųstame komentare.