„Luminor“ atsisakė plano apmokestinti turtingus indėlininkus | KaunoDiena.lt

„LUMINOR“ ATSISAKĖ PLANO APMOKESTINTI TURTINGUS INDĖLININKUS

Vasarį paskelbęs, kad nuo balandžio apmokestins didesnius nei 0,5 mln. eurų privačių asmenų indėlius, „Luminor“ bankas pakeitė savo planus ir tokio mokesčio atsisakė. Sprendimą bankas motyvuoja geopolitine situacija ir jos įtaka pasaulio finansų rinkoms.

Slenkstis – 0,5 mln. eurų

„Luminor“ privatiems klientams vasarį pranešė, kad nuo balandžio 1-osios įsigalioja naujas kainynas, pagal kurį, be kita ko, įvedamas naujas mokestis per 0,5 mln. eurų indėlius turintiems indėlininkams. Banko svetainėje tokia informacija skelbiama iki šiol.

Bankas joje nurodo, kad mokestis skaičiuojamas, jeigu visų kliento sąskaitų likutis ta pačia valiuta yra didesnis nei 0,5 mln. eurų. Mokestis netaikomas, jei Europos Centrinio Banko nustatyta indėlių metinė palūkanų norma yra teigiama arba lygi nuliui. Šiuo metu ji yra neigiama – minus 0,5 proc.

BNS paprašius sukonkretinti galimą mokesčio dydį, kiek klientų jis galėtų būti taikomas, ir paaiškinti, kodėl mokestis įvedamas, bankas pranešė keičiantis savo planus ir tokio mokesčio nebetaikysiantis.

„Atsižvelgdamas į geopolitinę situaciją ir jos įtaką pasaulinėms finansų rinkoms, „Luminor“ bankas sustabdė šio kainyno pokyčio įsigaliojimą, tad planuotas mokestis nuo balandžio 1 d. nebuvo pradėtas taikyti“, – BNS informavo „Luminor“ atstovė Agnė Mažeikytė.

Didieji šalies bankai apmokestina tik verslo klientus, kurių indėliai siekia daugiau nei 1 mln. eurų.

Milijonierių mokestis

SEB ir „Swedbank“ BNS teigė, kad netaiko mokesčio privatiems didelius indėlius turintiems klientams.

„Privatiems klientams, t. y. gyventojams, kurie sąskaitą naudoja savo asmeninėms reikmėms, toks mokestis netaikomas, jis yra taikomas tik didelius lėšų likučius laikantiems verslo klientams (jei likutis viršija 1 mln. eurų)“, – BNS sakė SEB atstovė Ieva Kulvinskaitė.

Pasak jos, toks mokestis taikomas tik labai nedidelei banko verslo klientų daliai.

„Mokestis už lėšų likučius sąskaitose verslo klientams SEB banke nėra naujas, jis įvestas prieš kelerius metus (2016 m.) ir taikomas tik verslo paslaugomis besinaudojantiems klientams iš anksto individualiai juos įspėjus“, – akcentavo SEB komunikacijos vadovė.

„Swedbank“ taip pat informavo, kad nuo 2017 m. apmokestina per milijoną eurų turinčius verslo klientus, bet ne privačius indėlininkus.

„Įmonėms šis mokestis yra taikomas tuo atveju, jei visų kliento einamųjų sąskaitų dienos pabaigos sąskaitos likutis viršija nustatytą 1 mln. eurų limitą. „Swedbank“ tokio mokesčio privatiems klientams netaiko“, – BNS teigė banko komunikacijos atstovė Judita Martyšė.

„Šį mokestį nuspręsta taikyti dėl centrinių bankų taikomų neigiamų palūkanų normų už komercinių bankų laikomas lėšas juose“, – pridūrė „Swedbank“ atstovė.

Rekordinės santaupos

Lietuvos banko duomenimis, pernai komerciniuose bankuose indėlių padaugėjo 3,2 mlrd. eurų (10,2 proc.) iki 35,1 mlrd. eurų, iš jų beveik 90 proc. sudarė einamieji indėliai. Gyventojų indėliai išaugo 3,2 mlrd. eurų (18 proc.) iki 21,2 mlrd. eurų, jie sudarė daugiau kaip 60 proc. visų indėlių.

Įmonės pernai bankuose laikė 9,7 mlrd. eurų, valdžios sektoriaus indėliai siekė 3,1 mlrd. eurų.

Kovo pabaigoje Lietuvos bankas paskelbė naujausius 2022 m. vasario pinigų finansų įstaigų (PFĮ) balanso ir palūkanų normų duomenis, kurie rodo, kad: Lietuvos rezidentų indėliai kredito įstaigose per mėnesį sumažėjo 464,8 mln. eurų, arba 1,4 proc. (metinis augimo tempas 6 proc.). Ne finansų bendrovių ir namų ūkių indėliai per mėnesį sumažėjo atitinkamai 359 mln. eurų ir 238,6 mln. eurų, arba 3,8 ir 1,2 proc. (metiniai augimo tempai atitinkamai –2,6 ir 9,4 proc), o finansų ir valdžios sektorių jie padidėjo atitinkamai 103,1 mln. ir 29,7 mln. eurų.

Nekokia investicija

Anksčiau indėlininkai už finansų įstaigose laikomas santaupas galėjo tikėtis neblogai uždirbti. Tačiau šiais laikais palūkanos bankuose už indėlius labai menkos. Interneto svetainės indeliai.lt balandžio 8 d. duomenimis, didžiausią Lietuvos rinkos dalį užimantis „Swedbank“ net už terminuotą 48 mėnesių indėlį siūlo vos 0,05 proc. metų palūkanų (tokios tendencijos tęsiasi jau trejus metus). SEB bankas apskritai tokių palūkanų nenurodo, duomenys neskelbiami. „Luminor“ už 48 mėnesių terminuotą indėlį mokėtų 0,15 proc., nors 2019 m. siūlė 0,9 proc. palūkanas.

Tik „General Financing bankas“, „Inbank“, „Fjord bank“, „Mano bankas“ ir „Medicinos bankas“ už tokios trukmės indėlius siūlo 1 proc. ir didesnes – iki 2,2 proc. – palūkanas. Kiti bankai arba apskritai nemoka jų, arba šios siekia 0,05–0,25 proc. Užtat dauguma kredito unijų už padėtą 48 mėnesiams indėlį nurodo mokėsiančios 2,5–2,6 proc. palūkanų, viena – net 3 proc., o trys – mažiau nei 1 proc.

Pelnai vėl augo

2021 m. Lietuvos bankų sektorius, neaudituotais duomenimis, uždirbo 329 mln. eurų pelno – 17,6 proc. daugiau nei 2020 m., paskelbė Lietuvos bankas. Pelningai pernai dirbo dvylika bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – penki, jie iš viso patyrė 8,3 mln. eurų nuostolį.

2021 m. bankų paskolų portfelis padidėjo beveik 3 mlrd. eurų (iki 22,5 mlrd. eurų) – tai beveik 15 proc. daugiau nei 2020 m. Didžiausią bankų paskolų portfelio dalį (53,7 proc.) sudarė paskolos gyventojams. Per metus jos išaugo 1,2 mlrd. eurų (10,8 proc.) – iki 12,1 mlrd. eurų. Tai lėmė aktyvus skolinimas būstui įsigyti: šios paskolos padidėjo 1 mlrd. eurų (11,4 proc.) – iki 9,8 mlrd. eurų.

Paskolos verslo bendrovėms sudarė 41,1 proc. viso portfelio ir 2021 m. išaugo 1,4 mlrd. eurų (18,4 proc.) – iki 9,2 mlrd. eurų. Daugiausia augo paskolos didmeninės ir mažmeninės prekybos ir nekilnojamojo turto (po daugiau kaip 0,3 mlrd. eurų), apdirbamosios gamybos (daugiau kaip 0,2 mlrd. eurų) įmonėms. Panašiu tempu didėjo paskolos didelėms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Skolinimui augant, pasak Lietuvos banko, vidutinės metinės palūkanų normos mažėjo: įmonių paskolų palūkanų normos 2021 m. vidutiniškai sudarė 2,7 proc. ir buvo 0,3 proc. mažesnės nei prieš metus. Būsto paskolų palūkanų normos mažėjo nuo vidutiniškai 2,4 proc. (2020 m.) iki 2 proc. (2021 m. pabaigoje).

Bankų turtas per metus išaugo 5,1 mlrd. eurų (13,5 proc) – iki 42,8 mlrd. eurų. (Jų kapitalo pakankamumo lygis ir toliau buvo aukštas visus 2021 m. Prie to prisidėjo bankų akcininkų sprendimai 2020 m.  didžiąją dalį uždirbto pelno skirti būtent bankų kapitalui stiprinti. Bankų likvidumo rodiklis yra beveik keturis kartus didesnis, nei reikalaujama.)

Rašyti komentarą
Komentarai (7)

Anonimas

kodel SEB bankas du kartus ima po 0,7 e uz leidziama 550 e paemima visai suizulejo

Šitie suskiai

težino tik kaip iš ,,privalomų "indėlninkų tyčiotis - nvo projektui gavom kelių šimtų tikslinę paramą iš rėmėjų, per banką kiekviena pervedimo eilutė eina, bet vistiek verčia kas pusmetis pildyt kažkokius popierius iš kur gauta, kam naudosi ir .t.t.Vėluojant susilaukėm priekaištų ir grasinimų kad neduos pasimt pinigų. Lygtais būtų kokia valstybinė kontroliuojanti institucija ar mes disponuotume milijonu -ne mažiau.. Nors viską aiškiai mato savo sistemoj iki smulkmenų, bet ,,prilipina" velniai žino kokių klausimų + dar ,,ėda" iš ubagų po 20 eurų už sąskaitos laikymą?Jau šita bankinė sistema Lietuvoje kaip įsigalėjus, tai beveik kaip dabartinė režiminė valdžia..Visai nesiskaito ir daro ką užsimano..Tik turtuolių tas neliečia - jiems jokių rūpesčių ar tuščių įpareigojimų

Varnas

varnui akies nekerta. Kas čia naujo?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS