Konkurencijos taryba, priimdama Asmens duomenų tvarkymo taisykles ir jomis ribodama informaciją apie asmens duomenis, viršijo savo įgaliojimus, galutinai nusprendė teismas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę nusprendė, kad 2019 metais tarybos patvirtintos taisyklės prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Viešojo administravimo įstatymui.

LVAT nusprendė ištirti taisykles po to, kai buvęs Latvijos kelių ir tiltų statybos įmonės „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas Genadijus Kamkalovas teismui skundė galbūt netinkamai tarybos pareigūnų atliktą jo apklausą. Ji atlikta tarybai tiriant galimai draudžiamus susitarimus rekonstruojant Klaipėdos uosto krantines.

Patikslintame skunde G. Kamkalovas prašė panaikinti tarybos 2020 metų rugpjūčio sprendimą atsisakyti informuoti jį apie atliktus asmens duomenų tvarkymo veiksmus, taip pat įpareigoti tarybą informuoti jį apie tyrimo medžiagoje esančius asmens duomenis bei leisti susipažinti su įslaptinta informacija.

LVAT vertino, ar Konkurencijos įstatyme buvo atskirai įtvirtintas teisinis pagrindas priimti Asmens duomenų tvarkymo taisykles. Nenustatęs aiškaus ir konkretaus įstatyminio pavedimo LVAT konstatavo, kad taryba viršijo savo įgaliojimus.

Konkurencijos taryba BNS nurodė, kad siūlys Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pakeisti Konkurencijos įstatymą, kad jame  būtų nustatyti įgaliojimai, leisiantys tarybai priimti tokias taisykles.

Taryba pabrėžia, kad asmens duomenys buvo ir yra tvarkomi vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, o minėtos taisyklės tik detalizavo duomenų tvarkymo principus.

Kaip tai paveiks bylą dėl G. Kamkalovo duomenų, ji nekomentavo.

„Negalime pakomentuoti, tai įvertins teismas, nagrinėjantis minėtą bylą“, – BNS nurodė taryba.

Pernai spalį Vilniaus apygardos administracinis teismas iš dalies patenkino G. Kamkalovo skundą – tarybai nutraukus tyrimą, jai nurodyta nagrinėti skundą dėl galbūt netinkamai jos pareigūnų atliktos jo apklausos. 

Konkurencijos taryba 2019 metų gruodį atsisakė nagrinėti G. Kamkalovo skundą motyvuodama tuo, kad tyrimas dar nėra užbaigtas.

Tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo taryba pradėjo 2018 metų rugsėjį, gavusi iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacijos, kuri leido įtarti, kad „Latvijas tilti“ ir BMGS bei Lietuvos bendrovės „Hidrostatyba“ ir „Borta“, dalyvaudamos Klaipėdos uosto krantinių ir kitų objektų statybos viešuosiuose pirkimuose, galėjo sudaryti draudžiamą susitarimą.

Pernai birželį tyrimas buvo nutrauktas, nes teismas įpareigojo Konkurencijos tarybą nenaudoti jai STT perduotos ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Vilniaus apygardos teismas pernai gegužę priėmė neskundžiamą nutartį, kurioje pripažino, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros sprendimas leisti perduoti STT pareigūnams dalį ikiteisminio tyrimo duomenų Konkurencijos tarybai yra neteisėtas, todėl pastaroji duomenis iš tyrimo pašalino.

Anot tarybos, kadangi likę įrodymai nėra pakankami pažeidimui nustatyti, nuspręsta tyrimą nutraukti.

G. Kamkalovas dėl buvusio Klaipėdos uosto infrastruktūros direktoriaus Gedimino Zumaro papirkimo nubaustas beveik 9,5 tūkst. eurų bauda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai vasarį priėmė galutinį sprendimą dėl kyšininkavimo.

„Latvijas tilti“ viena ar su partneriais yra gavusi dešimčių milijonų eurų vertės Klaipėdos uosto užsakymų. Be darbų uoste, ji statė Panemunės-Sovetsko aplinkkelį, Geležinio vilko estakadą Vilniuje ir kitus projektus.