MOKESČIO KUPRA PRAMONEI DIDĖJA, O KUR NUEINA PINIGAI – NEAIŠKU
- Kauno.diena.lt inf. 1
ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistema yra skirta kovoti su klimato kaita, skatinti įmones keisti arba tobulinti technologijas. Artimiausiu metu šį mokestį žadama didinti.
Pramonės atstovai mano, kad lėšas, surenkamas už ATL iš pramonės, reikėtų skirti moksliniams tyrimams, kaip sumažinti būtent pramonės įmonių poveikį aplinkai. Šiuo metu neaišku, kur panaudojamos už ATL surinktos lėšos, ar jos tikslingai panaudojamos klimato kaitai ir poveikiui aplinkai mažinti.
Milijonus už ATL sumokanti Lietuvos pramonė neretai yra pasiekusi modernizavimo ribas ir nebeturi galimybių mažinti poveikį aplinkai pasitelkdama egzistuojančias technologijas.
Verda aistros
ES pasirašė Kioto protokolą, kuriuo per trumpą laiką siekiama mažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. Tai daug aistrų sukėlęs dokumentas. Iš vienos pusės, dėl pasaulinės klimato kaitos būtina mažinti taršą, kuri sukuria šiltnamio efektą, iš kitos pusės, kai kurios šalys priverstos aukotis labiau nei kitos. Antai JAV ir Kinija yra didžiausios pasaulio teršėjos, jų neigiamas indėlis į taršą sudaro 40 proc. Tačiau JAV atsisakė vykdyti Kioto protokolo įsipareigojimus ir pasitraukė iš pasirašiusių dokumentą šalių sąrašo.
Dėl Kioto protokolo sunkumų gali patirti ir kelios stambios Lietuvos įmonės, tarp jų – Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“, „Orlen Lietuva“, „Akmenės cementas“, Klaipėdos PET granulių gamyklos ir kitos.
Kuria didelę vertę
Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Giedrius Mažūnaitis aiškino, kad chemijos pramonė yra itin imli energijai ir finansiniam kapitalui – gamyba pasižymi dideliais pastoviais kaštais, reikia nuolatos atnaujinti įrenginius ir prisitaikyti prie vis griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų. „Svarbu ir sukaupti finansinius rezervus, nes pelningumas gerokai svyruoja – jis itin priklauso nuo energijos ir žaliavų kainos. Kartu pastebima tendencija, kad mokesčių našta šalies didžiosioms pramonės įmonėms auga“, – sakė jis.
Chemijos pramonės įmonių sukuriama produkcija sudaro didelę dalį šalies ūkio. Rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų (įskaitant pirminius plastikus ir PET granules) gamyba pernai siekė 4,8 mlrd. eurų (29 proc. apdirbamojoje gamyboje sukurtos produkcijos), o eksportas – 3,901 mlrd. eurų (36,5 proc. apdirbamojoje gamyboje sukurtos produkcijos eksporto). „Savo sukurta verte įmonės dalijasi su visuomene. Didelės chemijos pramonės įmonės paprastai veikia regionuose ir yra joms labai svarbios. Pavyzdžiui, „Achema“ yra ypač reikšminga visam Jonavos miestui. Tačiau būtent ji labiausiai ir nukentės dėl ATL mokesčio“, – pažymi G.Mažūnaitis.
Mokestis paveiks nevienodai
„Chemijos ar cemento pramonė priversta ATL sąnaudas įtraukti į produkto kainą ir nukenčia tarptautinėje konkurencinėje kovoje, o energetikos įmonės šias sąnaudas gali įtraukti į paslaugų tarifą ir išvengti finansinių sunkumų. Esant šiai situacijai, lengviau Kėdainių trąšų gamintojai „Lifosai“, nes ji trąšoms gaminti naudoja sierą, kuri neišmeta dujų į atmosferą, be to, įmonė, gavusi perteklinės šilumos, ją parduoda miestui. Paprasčiau ir kitoms chemijos įmonėms dėl tam tikrų technologinių skirtumų. Visai kita situacija „Achemoje“, kur azotinių trąšų gamybai būtina naudoti gamtines dujas. Taigi gamykla alternatyvų iš esmės neturi“, – tvirtino G.Mažūnaitis.
Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ eksploatuoja du stambiatonažius amoniako agregatus, šie per metus vidutiniškai pagamina 1,1 mln. tonų amoniako. Tai gamtinių dujų-garo riformingo technologijos agregatai, kurie pagal aplinkosaugos parametrus pirmauja pasaulyje, tačiau vis tiek tenka kasmet išleisti 8,5–9,5 mln. eurų ATL mokesčiams. 2019 m. „Achemai“ šis mokestis išaugs iki 18 mln. eurų, o nuo 2021 m. – netgi 20 mln. eurų per metus. Jeigu ATL brangs iki 30 eurų už vienetą – iki 27 mln. eurų. „Chemijos pramonėje jau pasiekta riba, kai nėra kur mažinti vidinių išlaidų. Gamybos procesai seniai optimizuoti iki minimalaus darbo jėgos poreikio, įdiegtos pažangiausios technologijos, todėl didėjanti mokesčių našta „Achemai“ būtų ypač sudėtinga“, – mano G.Mažūnaitis.
Chemijos pramonė stipriai priklausoma nuo pasaulinės rinkos tendencijų, nes beveik visą produkciją eksportuoja ir pasaulinėje rinkoje turi konkuruoti su produkcija iš šalių, atsisakiusių pasirašyti Kioto protokolą, – JAV, Kinija.
Įdomu tai, kad tyrimai rodo, jog pramonė nėra pagrindinė teršėja. Daug labiau atmosferai kenkia transportas, šilumos ir elektros gamyba, miškų naikinimas, žemės ūkio plėtra.
ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sudaro tik apie dešimtadalį pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio. Pavyzdžiui, 10 didžiausių valstybių teršėjų, tarp kurių nėra nė vienos iš 27 ES šalių narių, išmeta daugiau kaip 60 proc., o vien Kinija ir JAV – daugiau kaip 40 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pasaulyje. Lietuvos pramonininkai svarsto, kad Europai, siekiančiai būti pavyzdžiu likusiam pasauliui, svarbu neprarasti ir konkurencingumo tarptautinėje rinkoje. Mat, esant dabartinei klimato kaitos politikai, dalis pramonės įmonių bus priverstos laviruoti tarp gamybos pajėgumų mažinimo ir išlaidų ATL įsigyti didinimo arba perkels gamybą į trečiąsias šalis, kuriose aplinkosaugos reikalavimai nėra tokie griežti.
Pasigenda aiškumo
G.Mažūnaitis šiuo metu nemato realių politinių galimybių pakeisti ES politiką dėl ATL. Tačiau galima ieškoti vidinių paramos būdų vietos pramonei, kurti kompensacinius mechanizmus, lengvinančius mokesčių naštą.
Nesukurta ir sistema, kai ATL mokestis būtų skiriamas tikslingai prisidėti prie aplinkos gerinimo ir padėtų išsaugoti šalies ūkio konkurencingumą: iš surenkamų lėšų galėtų būti remiami moksliniai tyrimai, išradimai, kompensaciniai fondai pramonės įmonėms, patiriančioms sunkumų dėl gamtosaugos reikalavimų.
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyr. specialistas Romualdas Brazauskas sutinka, kad ATL lėšos galėtų būti tiksliau ir griežčiau skirstomos pagal tiesioginę paskirtį – šiltnamio efektui mažinti, išradimams, inovacijoms. „Kol kas ne visada to laikomasi, politikai vis dar turi galimybių koreguoti gautas ATL pajamas. Norint pasiekti efektyvų jų panaudojimą pagal paskirtį, vien Aplinkos ministerijos siūlymų neužtenka – reikia bendrų Ūkio, Energetikos, Seimo veiksmų“, – mano jis.
R.Brazauskas akcentavo, kad ATL idėja yra ne drausti taršią gamybą, bet skatinti ją persiorientuoti arba sumokėti už vykdomą taršą. „Lėšos iš šio mokesčio turėtų būti skiriamos aplinkosaugai. Daugeliu atveju tai ir daroma. Kartais tai būna nebūtinai tiesiogiai aplinkosaugos projektai. Pavyzdžiui, daugiabučių renovacija ne tik pagerina estetinį pastatų vaizdą, bet ir taupo šilumą, o tai mažina taršą“, – aiškino jis.
Jis taip pat priminė, kad kartu su griežtesniais aplinkosaugos reikalavimais ir ATL prekybos sąlygomis yra įsteigiamas Modernizavimo fondas. „ES Modernizavimo fondas bus finansuojamas iš pajamų, gautų pardavus ATL aukcione, o vėliau pagal tam tikras proporcijas lėšos paskirstomos valstybėms narėms. Jeigu Lietuva iki 2024 m. nepasinaudos Modernizavimo fondo lėšomis, jos atiteks šalims, kurios savą dalį iki to laiko išnaudos. Ir priešingai, jeigu kitos šalys laiku nepasinaudos fondo lėšomis, į neišnaudotą krepšelio dalį galės pretenduoti Lietuva. Todėl svarbu jau dabar tam rengtis“, – pabrėžė R.Brazauskas.
Komentaras
Raminta Radavičienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė:
Pramonės vaidmuo kovojant su klimato kaita yra labai svarbus. Įmonės supranta, kad jei sumažins savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, ne tik apsaugos klimatą, bet ir sutaupys pinigų, susikurs gerą įvaizdį ir taps pranašesnės už konkurentus. Plėtojant klimatui nekenksmingas technologijas, kuriamos naujos darbo vietos ir atveriamos naujos rinkos. Tačiau negalima nepaminėti, kad egzistuoja tam tikros technologinės ribos, kurias peržengus, net ir su didelėmis investicinėmis galimybėmis ne kažin ką pagerinsi. T.y. tam tikrose šakose technologijų pakeisti negalima, todėl, net ir reguliariai atsinaujinant, poveikio klimato kaitai mažinimo galimybės yra ribotos. Klimato kaitos klausimas – globalus, svarbu, kad savo dalyvavimo, sprendžiant problemą, svarbą suprastų ir daugiau ar mažiau vienodas pastangas dėtų visos šalys, taip užtikrinant pramonei aktualius lygiateisiškumą, nediskriminavimą, konkurenciją.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
2 komentarai -
BNS inf.2 komentarai -
3 komentarai
Vardas