„Norfa“: pirkėjų poreikiai ir skoniai keičiasi, o kokybiškų pieno produktų paklausa auga

Alytaus pieninė į visas 161 „Norfos“ parduotuvę tiekia per 70 įvairių pieno gaminių: pieną, kefyrą, rūgpienį, kefyro ir raugintų pasukų bei išrūgų gėrimus, raugintas pasukas, įvairius jogurtus, grietinę ir grietinėlę, sviestą, varškę, varškės ir fermentinius sūrius, lydytą sūrelį, ledus, taip pat populiarėjančius pieną, varškę, jogurtus ir grietinę be laktozės. Pernai, pvz., čia pagaminta 249 t fermentinių sūrių ir per 7 mln. ledų porcijų. Alytaus pieninės produkcija mėgaujasi ne tik Lietuvos, bet ir JAV, Jungtinės Karalystės, Airijos, Estijos, Latvijos, Graikijos, Vokietijos ir Prancūzijos gyventojai.

„Norfos“ nuotr.

Alytaus pieninės gaminiai – tarp populiariausių

Dainius Dundulis, bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos bendrovės „Rivona“ generalinis direktorius, skaičiuoja, kad kai kurie Alytaus pieninės pagaminti produktai sudaro didžiąją dalį „Norfos“ pirkėjų pasirinkimo. Pvz., 20 proc. viso „Norfos“ parduotuvėse nuperkamo pieno pagaminama Alytaus pieninėje, kefyro – 60 proc., nors „Norfoje“ pirkėjas gali rinktis beveik iš visų šalies kefyro gamintojų produkcijos, grietinės – 60 proc., varškės – 75 proc., o varškės sūrių – per 90 proc.

 „Ne vienus metus Alytaus pieninė yra didžiausia varškės sūrių gamintoja Lietuvoje. Dar ir šiandien šis tradicinis produktas tebegaminamas rankomis, nes kol kas nesukurta automatų, kurie galėtų palengvinti šį darbą“, – teigė D. Dundulis.

 Gintautas Norvaišas, „Norfos“ prekių grupės vadovas, pasakoja, kad įvairaus riebumo varškės sūrių paklausa kasmet auga. Pirkėjas vis daugiau perka ir kmynais pagardintų varškės sūrių, saldaus pieno sūrių ir tokių sūrių su spanguolėmis ir razinomis.

 Alytaus pieninė po rekonstrukcijos gali vis daugiau pagaminti ir subrandinti fermentinių „Tilzit“ ir „Gaudos“ sūrių. Juos „Norfos“ pirkėjai renkasi dažniausiai. Šiuo metu baigiama diegti fermentinių sūrių pjaustymo linija, kuri sūrius galės ne tik supjaustyti gabaliukais ar sutarkuoti ir supakuoti, bet ir pjaustyti riekelėmis. Taip paruoštų ir supakuotų fermentinių sūrių paklausa „Norfos“ parduotuvėse ypač sparčiai auga.

Fermentinių sūrių cechas / „Norfos“ nuotr.

 G. Norvaišas atkreipia dėmesį, kad tarp „Norfos“ pirkėjų vis populiaresni sveikatai palankesni gaminiai, pvz., „Piemenėlio“ raugintos pasukos su slyvomis ar su greipfrutais ir kvapiaisiais mandarinais, karštą vasarą atgaivinantys „Piemenėlio“ vyšnių ar obuolių ir morkų skonio išrūgų gėrimai, baltymais papildyti jogurtai, sūriai, varškė, pudingai, ledai veganams, kuriuose pienas pakeičiamas sojų, migdolų ar avižų pienu. Beje, migdolų ir avižų gėrimai bei iš jų pagaminti produktai jau gerokai populiaresni nei sojų.

Kokybei – aukščiausi reikalavimai

Kol iš pieno pagaminamas kefyras, varškė ar sūriai, jis nukeliauja ilgą kelią. Bejausmė kompiuterinė sistema tiria kiekvieno pienvežio, kuris atvyksta į Alytaus pieninę, atvežto pieno kokybę: nustato jo riebumą, baltymų kiekį, rūgštingumą, ar yra nešvarumų, ar į pieną nebuvo įpilta vandens.

 „Kiekvienoje maisto gamybos įmonėje svarbiausia užtikrinti nepriekaištingą gaminių kokybę. To siekdami Alytaus pieninę per pastaruosius septynerius metus iš esmės modernizavome. Pvz., dabar pienvežiu atvežtas pienas automatizuotomis uždaromis linijomis be jokių galimybių turėti sąlytį su išore patenka į saugojimo talpyklas. Pakeliui paimami pieno mėginiai ir atliekami reikalingi tyrimai kokybei nustatyti. Kokybę atitinkantis pienas uždaromis sistemomis pasiekia gamybos linijas, kur išpilstomas ar iš jo gaminamas kefyras, jogurtas, varškė, atskiriama grietinėlė ir plakamas sviestas. Produkcija uždaromis sistemomis, taip pat be sąlyčio su žmogumi, pasiekia išpilstymo ar pakavimo linijas. Tokia kompiuterizuota uždara sistema nuo žalio pieno priėmimo iki gaminių išsiuntimo į parduotuves leidžia nuolat pasiekti aukščiausią gaminių kokybę“, – tikino „Rivonos“ ir „Norfos“ vadovas.

 Prie aukštos produkcijos kokybės prisideda ir prieš kelerius metus įdiegta automatinė visų įrenginių plovimo sistema. Ji suveikia vos nuspaudus mygtuką kompiuteryje, darbą atlieka nepriekaištingai ir dar leidžia beveik perpus sumažinti sunaudojamo vandens kiekį.

„Norfos“ nuotr.

 „Ankstesnis pieninės atnaujinimas prieš kiek daugiau nei 20 metų ir pradėtas 2019 m. skiriasi iš esmės: prieš kelis dešimtmečius galėjome sau leisti pirkti tai, kas atitiko reikalaujamas funkcijas, o pastaruoju metu renkamės tik ekonomiškiausius, moderniausius ir našiausius įrenginius – rytojaus technologijas. Tai pasiteisina – tokie prieš keletą metų įdiegti įrenginiai gamyboje puikiai atitinka ir šiandienos reikalavimus“, – tvirtino „Rivonos“ ir „Norfos“ vadovas.

ŽŪDC verdiktas: pieno gaminiai „Norfoje“ pigiausi

Didėjančią pieno ir jo produktų paklausą parduotuvėse „Norfa“, matyt, galima paaiškinti ne tik aukšta šių gaminių kokybe, bet ir adekvačia kaina. Kad ši kaina dažniausiai yra mažiausia, galima įsitikinti kas savaitę peržvelgus VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) skelbiamas vidutines mažiausias būtiniausių maisto produktų kainas. Jos atitinkamame prekybos tinkle apskaičiuojamos panaudojant tris mažiausias kainas, registruotas visuose tiriamuose Lietuvos miestuose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės) esančiose atitinkamo prekybos tinklo parduotuvėse. Beje, skaičiuojant vidutines mažiausias būtiniausių maisto produktų kainas, akcinės kainos neįtraukiamos.

 Pvz., š. m. 30 savaitę (liepos 20–26 d.) tarp devyniolikos ŽŪDC tiriamų būtiniausių maisto produktų „Norfos“ pirkėjai mažiausiomis vidutinėmis kainomis galėjo įsigyti net šešiolika produktų, tarp jų tamsios ir šviesios duonos, batonų ir kvietinių miltų, virtos dešros ir dešrelių, rapsų ir saulėgrąžų aliejaus. Tyrimas patvirtina, kad, kaip ir beveik kiekvieną savaitę, „Norfoje“ pirkėjas taip pat už mažiausią ar beveik mažiausią kainą galėjo įsigyti pieno, kefyro, grietinės, sviesto, varškės, fermentinio sūrio. Pvz., 1 l pieno „Norfoje“ kainavo 0,62 euro, o „Maximoje“, antroje pagal mažiausią kainą, jis buvo brangesnis net 50 proc. – kainavo 0,93 euro, o brangiausias „Iki“ ir „Rimi“ – daugiau kaip 75 proc. (1,09 euro už 1 l). 1 kg sviesto „Norfoje“ kainavo 5,48 euro, o antroje pagal mažiausią kainą „Iki“ – brangiau beveik 14 proc. (6,23 euro), „Lidl“ – brangiau 44 proc. (7,89 euro už 1 kg), „Maximoje“ – brangiau nei 66 proc. (9,15 euro už 1 kg), „Rimi“ – brangiau nei 74 proc. (9,56 euro už 1 kg).

„Norfos“ nuotr.

„Iš ŽŪDC kas savaitę skelbiamų devyniolikos vidutinių mažiausių būtiniausių maisto produktų kainų „Norfos“ pirkėjas mūsų parduotuvėse tokių randa keturiolika–aštuoniolika. Tai įrodo, kad „Norfa“ netaiko vienkartinių akcijų, o savo pirkėjui būtiniausių maisto produktų nuolat siūlo geriausiomis kainomis, – konstatavo „Norfos“ vadovas. – Tokia kaina pasiekiama ne dėl žemesnės kokybės, o įgyvendinus sudėtingus  sprendimus. Ne tik pieno, bet ir mėsos, konditerijos, kulinarijos, kitų mūsų įmonių gaminių nuolat siūlome geriausia kaina, nes mums nereikia turėti ir išlaikyti pardavimų ir rinkodaros padalinių „Rivonos“ gamyklose, žaliavą perkame dideliais kiekiais palankia kaina, optimizuoti ir automatizuoti gamybos procesai bei logistika reikalauja minimalių sąnaudų. Visa tai, kas įgyvendinta ir dar diegiama, „Norfos“ pirkėjams reiškia nuolatines mažesnes gaminių kainas parduotuvių lentynose.“

Didėjančią pieno ir jo produktų paklausą parduotuvėse „Norfa“, matyt, galima paaiškinti ne tik aukšta šių gaminių kokybe, bet ir adekvačia kaina.