Kauno kolegijos Praktikos ir karjeros dienų dalyviai – logistikos valdymo įmonės „GTS transportas“, vienos didžiausių maisto ir pašarų pramonės bendrovių Lietuvoje „Kauno grūdai“ ir Vokietijos informacinių technologijų (IT) paslaugų lyderė „Datagroup“ – bei Kauno kolegijos verslumo ir kūrybiškumo centro vadovė dalinasi įžvalgomis apie augančią kūrybiškumo svarbą ir kodėl ši kompetencija reikalinga ne tik dirbantiems kūrybinį darbą.
Kūrybiškumas padeda išlikti konkurencingam
„GTS transportas“ direktorius Romualdas Burža įsitikinęs – kūrybinis mąstymas svarbus įvairių sričių specialistams. Pasak jo, tai – gebėjimas matyti dalykus kitaip, ieškoti naujų sprendimų ir prisitaikyti prie pokyčių.
„Pavyzdžiui, net inžinierius ar buhalteris gali pasitelkti kūrybiškumą, kai reikia rasti efektyvesnį būdą atlikti užduotį, sukurti naują procesą ar spręsti netikėtą problemą. Kūrybinis mąstymas leidžia žmogui nebūti priklausomam nuo vieno „teisingo“ atsakymo ir skatina lankstumą – o tai labai vertinama pasaulyje, kuris greitai keičiasi“, – dalinosi R. Burža.
Jo nuomone, kūrybiškumo svarba ateityje tikrai augs, nes technologijos, dirbtinis intelektas ir automatizacija perima daugelį pasikartojančių, loginių užduočių, todėl iš darbuotojo vis labiau tikimasi to, ko negali padaryti mašina – originalių idėjų, empatijos, gebėjimo jungti skirtingas sritis ir kurti kažką naujo.
„Kūrybiškumas tampa ne tik svarbia asmenine savybe, bet ir viena pagrindinių kompetencijų, padedančių išlikti konkurencingam ir įdomiam darbo rinkoje“, – pridūrė „GTS transportas“ direktorius.
Kūrybiškumas tampa konkurenciniu pranašumu
Tuo tarpu „Kauno grūdų“ organizacijos vystymo vadovė Ernesta Galinienė pažymi – kūrybinis mąstymas – tai gebėjimas ne tik sugalvoti kažką naujo, bet ir kaip tuos pačius dalykus daryti naujai. Jos teigimu, ši kompetencija svarbi visose organizacijose, nes kūrybiškai mąstantis žmogus greičiau ras sprendimą sudėtingoje darbinėje situacijoje, sugalvos, kaip susitarti, kai atrodo, kad susitarimo pasiekti neįmanoma, arba greičiau atras nestandartinius sprendimus, kai įprasti veikimo modeliai nebeneša tų pačių veiklos rezultatų.
„Kūrybiškumas padeda naujai pasižiūrėti į savo siūlomą produktą ar paslaugą, naujai pamatyti klientų poreikius ir netgi numanyti, kaip jie gali keistis. Ši kompetencija tampa konkurencinio pranašumo šaltiniu ir yra visų inovacijų ir technologijų atsiradimo variklis. Jis reikalingas tuomet, kai reikia prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio, atsirandančių naujų profesijų ir veiklų, todėl tampa būtinas, nepriklausomai nuo pareigų ar sektoriaus“, – dalinosi E. Galinienė.
„Kauno grūdų“ organizacijos vystymo vadovė sako taip pat mananti, kad kūrybinio mąstymo kompetencijos svarba ateityje tik augs, nes „pokyčių greitis ir neapibrėžtumas toks didelis, kad daug ko nežinome ir nežinosime, taigi turime sugalvoti, kaip bus, nes kūrybinis mąstymas yra kartu ir ateities numanymas. Tai gebėjimas veikti, kai nėra aiškių instrukcijų, atsakymų ar patikrintų scenarijų.“
Ji atkreipia dėmesį, kad technologijos nebūtinai išsprendžia klausimus už darbuotoją, o dažnu atveju – kuria sudėtingesnes problemas, kurioms ir reikia kūrybinių sprendimų, pavyzdžiui, kaip perkvalifikuoti žmones, kurių darbo vietas perima dirbtinis intelektas. Jis gali atlikti rutinines užduotis, tačiau kūrybinis, strateginis, žmogiškasis mąstymas išlieka žmogaus stiprybe.
„Pasaulyje prigalvota daug produktų ir paslaugų, norėdami vystyti verslus negalime tik kopijuoti, turime atrasti naujus savo išskirtinumus, o tam irgi reikia stipraus kūrybinio mąstymo. Gebėjimas kurti ir inovuoti yra labai svarbus kiekvienos veiklos variklis, jau dabar įmonės sąmoningai renkasi burti inovacijų komandas, įtraukti savo žmones į naujų veiklų ir produktų kūrimą, todėl įmonės kreips vis didesnį dėmesį šios kompetencijos vystymui“, – sakė E. Galinienė.
Kūrybiškumo svarba dirbtinio intelekto amžiuje
„Datagroup Operations“ technikos direktorius Henrikas Šepetys sako, kad kūrybinis mąstymas svarbus net ir dirbant labai techninius ar struktūruotus darbus, nes padeda spręsti iššūkius, pažvelgti į situaciją iš kitos perspektyvos, rasti novatoriškus sprendimus. Tai, pasak jo, leidžia darbuotojams greitai prisitaikyti prie pokyčių, tobulinti procesus ir pasiekti geresnius rezultatus.
„Datagroup“ kūrybiškumą matome kaip nuolatinio tobulėjimo ir į klientą orientuotų sprendimų varomąją jėgą visose IT paslaugų srityse. Kūrybinis mąstymas padeda darbuotojams prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, mąstyti nestandartiškai“, – dalinosi H. Šepetys.
Jo manymu, ateityje kūrybiškumas taps dar svarbesnis, nes procesų automatizavimas ir dirbtinio intelekto įrankiai perims įprastas, pasikartojančias užduotis. Žmogaus kūrybiškumas, anot „Datagroup Operations“ atstovo, bus pagrindinis veiksnys, lemiantis inovacijų ir vertės kūrimą.
„Mūsų organizacijoje kūrybinio mąstymo ugdymas yra būtinas norint sukurti unikalius sprendimus ir išlikti lanksčiam konkurencingoje ir greitai kintančioje rinkoje. Kūrybiškumas visada buvo svarbus ir jo svarba tik augs, kadangi verslai ima vis plačiau taikyti dirbtinio intelekto įrankius“, – dalinosi H. Šepetys.
„ideaPoint“ – vieta, kur ugdomas studentų kūrybiškumas
Siekiant integruoti verslumo ir kūrybiškumo kompetencijų ugdymą į visus mokymosi aspektus, Kauno kolegijoje veikia verslumo ir kūrybiškumo centras „ideaPoint“. Čia organizuojami įvairūs mokymai, seminarai ir dirbtuvės, padedantys ugdyti studentų kūrybinį mąstymą ir verslumo įgūdžius.
„Kauno kolegijos studentų kūrybiškumą ugdome kompleksiškai – tiek per studijų procesą, tiek per papildomas iniciatyvas. Mūsų centre dirba 15 dėstytojų komanda, kuri tą patį studijų dalyką Kūrybiškumas ir antreprenerystė dėsto skirtingų fakultetų studentams. Tai tapo privalomu studijų dalyku daugumai studentų, todėl kūrybinis mąstymas šiandien yra visų studijų pagrindas, o ne tik papildoma kompetencija“, – dalinosi „ideaPoint“ centro vadovė Goda Kacilevičiūtė.
Ji pažymi, kad centre taip pat sistemingai kuriama aplinka, kurioje studentai gauna įvairių kūrybinių stimulų. Tam organizuojamos kūrybinės dirbtuvės su Lietuvos ir užsienio ekspertais, tarp jų – dizaino mąstysenos (angl. design thinking), inovacijų ir kūrybiškumo profesionalais. Vienas tokių pavyzdžių – prieš porą savaičių viešėjęs ir kolegijos bendruomenei užsiėmimus vedęs kūrybiškumo treneris iš JAV Jay Johnson.
„Kasmetinis renginys „reHack“ yra dar viena svarbi platforma kūrybiškumui ugdyti. Čia studentai ne tik generuoja idėjas, bet ir mokosi spręsti tvarumo, žiedinės ekonomikos, technologinių inovacijų iššūkius. Renginio tarpdiscipliniškumas padeda suprasti, kad kūrybiškumas gimsta būtent skirtingų kompetencijų sankirtoje“, – sakė G. Kacilevičiūtė.
Studentai, norintys idėjas vystyti toliau, gali prisijungti prie mentorystės programos. Viena iš naujų programos komandų – „reHack“ nugalėtojai, Tarptautinio verslo studentai, sukūrę praktišką ir technologiškai sudėtingą daugkartinį krovinių pergabenimo tentą, pritaikomą paletėms.
„Dažniausiai kūrybiškiausi sprendimai gimsta ne menų ar su kūryba tiesiogiai siejamose programose. Vis dėlto beveik visos studijos vienaip ar kitaip susijusios su kūryba – marketingo specialistas kuria marketingo strategiją, technologas sprendžia techninę problemą, o socialinių mokslų studentas formuoja naują požiūrį. Todėl kūrybiškumas tampa ta jungtimi, kuri suartina skirtingas studijų kryptis ir padeda studentams tapti sumaniais, mąstančiais ir ateičiai pasirengusiais specialistais“, – įsitikinusi „ideaPoint“ centro vadovė.
Kūrybiškumas, įsitikinusi G. Kacilevičiūtė, padeda spręsti visą spektrą iššūkių — nuo kasdienių organizacinių iki sudėtingų, daugialypių problemų. Ji leidžia priimti sprendimus neapibrėžtose situacijose, lanksčiai reaguoti į pokyčius ir greitai generuoti sprendimus, kai įprasti metodai neveikia.
„Viename mūsų renginių viešėjęs gatvės menininkas pateikė puikų pavyzdį: kartais tapybai pasirinkta sienos vieta yra fiziškai nepasiekiama, o standartiniai įrankiai netinka. Tuomet prasideda kūrybinis procesas – menininkas turi ne tik kurti, bet ir sugalvoti, kaip pasigaminti reikiamą įrankį – sukonstruoti ilgintuvą iš improvizuotų priemonių ar sukurti visiškai naują sprendimą“, – dalinosi Kauno kolegijoje veikiančio verslumo ir kūrybiškumo centro „ideaPoint“ vadovė.
Šis pavyzdys, pasak jos, puikiai atskleidžia kūrybiškumo esmę: tai ne tik „ką sukurti“, bet ir „kaip tai padaryti“: „Tai labai praktiška, reali, kasdieniame darbe reikalinga kompetencija, padedanti improvizuoti, prisitaikyti ir veikti čia ir dabar – nuo menininko iki inžinieriaus ar sveikatos priežiūros specialisto.“
(be temos)