Tačiau tuščias pastatas nebūtinai yra bevertis. Kartais tereikia žmogaus, kuris už nusidėvėjusių sienų įžvelgtų ne praeitį, o galimą ateitį.
Turto banko projektas „Turto detektyvai“ kviečia į viską pažvelgti kitu kampu ir įsitikinti, kaip valstybės turtas gali tapti nauja galimybe verslui, investuotojams ir visai vietos bendruomenei.
„Turto detektyvai“: ieškant paslėpto potencialo
Vienas tokių objektų stovi Žiegždriuose, Kauno rajone, visai netoli Kauno marių. Tai buvusi ligoninė, ilgą laiką nebeatlikusi savo pirminės paskirties.
Kai paaiškėjo, kad valstybės funkcijoms šis pastatas nebereikalingas, jis buvo perduotas Turto bankui ir pasiūlytas viešame aukcione. Tai tapo ne istorijos pabaiga, o galimybe pradėti naują jos etapą.
Pasak Turto banko Komercijos skyriaus vyr. projektų vadovės Indrės Staniulienės, valstybė nuolat vertina, ar jos valdomas turtas vis dar naudojamas efektyviai ir yra reikalingas viešosioms funkcijoms vykdyti. Jeigu pastatas nebeatitinka šių poreikių, nei valstybei, nei vietos bendruomenei nenaudinga jį išlaikyti.
Tokiu atveju ieškoma naujo šeimininko – žmogaus ar organizacijos, galinčių pastatui suteikti kitą paskirtį ir pasirūpinti, kad jis vėl taptų gyvas.
Kodėl verta žvalgytis į regionus?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad verslui patraukliausių objektų turėtų būti tik didžiųjų miestų centruose. Vis dėlto regionuose esantis valstybės turtas dažnai turi savybių, kurių tankiai užstatytose miesto teritorijose rasti sudėtinga.
Tai gali būti dideli pastatų kompleksai, erdvūs sklypai, gamta, išvystyta infrastruktūra ar išskirtinė vieta.
Žiegždrių objektas – vienas tokių pavyzdžių. Buvusi ligoninė stovi pušynų apsuptyje, netoli Kauno marių. Iki jos patogu atvykti keliu ir viešuoju transportu. Tokia aplinka natūraliai skatina galvoti apie veiklas, susijusias su poilsiu, sveikatingumu ar bendruomeninėmis paslaugomis.
Tokie objektai nėra vien senos sienos ar kvadratiniai metrai. Vertės jiems suteikia, vieta, teritorija, infrastruktūra ir galimybė pastatą pritaikyti visiškai naujai veiklai.
Vizija ten, kur kiti matė tik tuščius koridorius
Žiegždrių pastatą aukcione įsigijo VšĮ „Marios jaukumo“ vadovas Lukas Ližaitis. Vertindamas objektą jis žvelgė ne tik į dabartinę pastato būklę. Daug svarbiau buvo vietos ramybė, gamtos artumas, aplinkinė teritorija ir galimybė erdves pritaikyti planuojamai veiklai.
Žinoma, įsigydamas tokį objektą prisiimi nemažai atsakomybės. Seni pastatai dažnai reikalauja remonto, rekonstrukcijos, papildomų investicijų ir kantrybės. Tačiau tai, kas vienam gali atrodyti kaip trūkumas, kitam tampa pradžia.
Investuotojo akimis, svarbu matyti ne tai, kaip objektas atrodo šiandien, o kuo jis gali tapti po kelerių metų.
Tokio sprendimo vertė neapsiriboja vien nekilnojamojo turto sandoriu. Atgaivintas pastatas gali tapti naujų paslaugų, darbo vietų ir pokyčių pradžia. Tai investicija į vietovės ateitį.
Kai pastatas atgyja, laimi visi
Valstybei nereikalingo turto pardavimas leidžia atsisakyti tuščio pastato priežiūros ir išlaikymo išlaidų, o gautas lėšas panaudoti kitoms reikmėms. Verslui tai galimybė įsigyti išskirtinių savybių turintį objektą ir įgyvendinti idėją, kuriai kitur galbūt nebūtų nei tinkamos vietos, nei pakankamai erdvės.
Tačiau didžiausią pokytį dažnai pajunta vietos bendruomenė. Vietoj užrakintų durų ir pamažu nykstančio pastato gali atsirasti nauja veikla, paslaugų, darbo vietų ir daugiau gyvybės visai teritorijai.
Tuščias pastatas ilgainiui tampa ne tik estetiniu, bet ir socialiniu iššūkiu, o atgaivintas objektas gali tapti ženklu, kad vietovė turi ateitį ir ją verta kurti.
Žiegždrių istorija primena, kad valstybės turto aukcionuose parduodami ne vien pastatai. Kartu perduodama galimybė pratęsti jų istoriją – tik jau su nauja paskirtimi.
Kartais naujas verslas ar bendruomenei reikalinga paslauga prasideda ne nuo tuščio sklypo ir naujų pamatų, o nuo senų sienų, už kurių kas nors sugeba pamatyti gerokai daugiau.
(be temos)