„Aš dabar santykių pakeitimų su Baltarusija ir „Belaruskalij“ tikrai nematau, o kas bus ateityje – matysime“, – „Žinių radijui“ sakė J. Olekas, komentuodamas viešojoje erdvėje vis pasigirstančias diskusijas, kad dėl besikeičiančios JAV administracijos politikos dabartinė valdžia Lietuvoje galėtų svarstyti sankcijų baltarusiškoms trąšoms klausimą.

„Labai priklausys nuo karo ir Rusijos agresijos baigties Ukrainoje bei tolimesnių santykių, kaip jie vystysis su Baltarusija ir kaip Baltarusija pati vystysis. Mes tikime, kad ji vieną kartą taps demokratine“, – teigė socialdemokratas.

Tačiau dabar, tikino jis, pagrindo svarstyti šį klausimą – nėra.

„Mes turėtume laikytis labai aiškios bendros europinės pozicijos ir būti iš tų lyderių šioje pozicijoje“, – apibendrino J. Olekas.

ELTA primena, kad 2021 m. įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Numatyta, kad iki tų metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.

2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).

Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos. Reikalaudama atlyginti nuostolius, „Belaruskalij“ prieš Lietuvą inicijavo arbitražo procesą.

Teismo duomenimis, „Belaruskalij“ iš Lietuvos siekia prisiteisti beveik 12 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.

Šį birželį Seimas taip pat pritarė URM parengtoms nacionalinėms sankcijoms Rusijai ir Baltarusijai, kurios įsigaliotų ES nepratęsus savo ribojamųjų priemonių prieš Minsko režimą.