Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ turi rūgščių, galinčių būtų žaliava sprogmenų gamyboje, cechą.

„Aš neatmetu tokios galimybės, kad valstybė galėtų su „Achema“ steigti bendrą įmonę, kuri gamintų reikalingus ne tik Lietuvai, bet ir regionui ir Europos rinkai sprogmenis, nes priminsiu, jog tos rūgštys ir nitroceliuliozė (...) šiandien yra importuojami iš trečiųjų šalių. Ne visos jos yra mums draugiškos, todėl tos tiekimo grandinės galėtų bet kada nutrūkti“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras pirmininkas.

Pasak jo, „Achema“ yra atlikusi tokio projekto ekonominio atsiperkamumo studiją ir nusižiūrėjusi sklypą gamyklai.

„Kiekvieną tokį pasiūlymą mes esame pasiruošę rimtai nagrinėti ir naujai kuriamas gynybos holdingas, už jį atsakinga „EPSO-G“ vadovybė, tikrai šį klausimą išnagrinės rimtai“, – kalbėjo premjeras.

G. Palucko teigimu, esant poreikiui keisti įstatymus tokios gamyklos vystymui, tai ir bus padaryta.

BNS jau rašė, kad apie tai, kad dalis didelių chemijos pramonės įmonių galėtų būti perorientuotos sprogmenų gamybai, anksčiau yra sakęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Lietuvoje veikia dvi didelės chemijos pramonės įmonės – Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ ir Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“, kuri dėl pritaikytų sankcijų Rusijai yra prižiūrima laikinojo valstybės paskirto administratoriaus.

Tuo metu vadinamąjį gynybos holdingą Lietuvos valdžia ketina steigti siekiant leisti efektyviau valdyti šios srities pramonės įmones, kurių bendrasavininke bus valstybė.

Už šį holdingą iš pradžių bus atsakinga valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“, vėliau jis būtų atskirtas.