Pasirašyme turėtų dalyvauti susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, LTG grupės vadovas Egidijus Lazauskas, „RB Rail“ veiklos direktorius Marius Narmontas ir „Deutsche Bahn Engineering & Consulting“ tarptautinių rinkų ir konsultacijų vadovas  Stefanas Geispergeris.

„Rail Baltica“ atkarpos tarp Kauno ir sienos su Lenkija projektuotojo konkursą LTG infrastruktūros įmonė „LTG Infra“ paskelbė 2023 metų gruodį. Tuomet sutartį su projektuotoju planuota pasirašyti 2024-ųjų pradžioje, o techninius darbo projektus parengti 2025 metų pradžioje.

2024 metų pradžioje skelbta, kad Susisiekimo ministerija ruošiasi išpirkti žemę, reikalingą šiam ruožui, – 144 žemės sklypus Kalvarijų, Marijampolės, Prienų rajono, Kazlų Rūdos ir Kauno rajono teritorijose.

Šiame „Rail Baltica“ ruože bus tiesiamas naujas dvikelis, jis eis per naujas teritorijas, o kur leis techninės galimybės, bus panaudojamas esamas geležinkelis. Marijampolėje, Kazlų Rūdoje ir Šeštokuose taip pat planuojamos regioninės stotys, o iš viso numatoma pastatyti 116 naujų statinių – tunelių, tiltų, viadukų, gyvūnų perėjų, pralaidų.

Naujų žemių paėmimo problema 2023 metais buvo svarstoma ir Seimo komitetuose – kai kurie tuometiniai parlamentarai nuogąstavo, kad dėl tokių valstybės planų bus griaunami arba išardomi ūkiai, sodybos, perskiriami namai, ūkiniai pastatai.

BNS rašė, jog sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais, o visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais.

Lietuva iki liepos buvo užsitikrinusi 1,6 mlrd. eurų paramos projektui iki 2030 metų, o papildomai siekiama gauti dar 4 mlrd. eurų.