Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia nežinojusi apie valstybei svarbiu pripažinto projekto problemas.

„Tai yra strateginis projektas, todėl mūsų pagrindinis tikslas – kad darbai toliau judėtų sklandžiai. Žinome, kad „Orlen Lietuva“ jau pradėjo naujo pagrindinio rangovo paieškas, ir tikimės, kad šis procesas vyks sparčiai, užtikrinant projekto tęstinumą ir terminų laikymąsi“, – BNS atsiųstame komentare teigė I. Ruginienė.

„Valstybės institucijos ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su „Orlen Lietuva“ ir Lietuvos įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte, kad šis Lietuvai svarbus modernizavimo etapas būtų sėkmingai užbaigtas“, – pridūrė ministrė pirmininkė.

„Orlen Lietuva“ neinformavo Vyriausybės apie projekto problemas

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemaras Urbanas BNS teigė, kad „Orlen Lietuva“ ministerijos iki šiol neinformavo apie prastą „Petrofac“ finansinę padėtį ir jos skolas subrangovams.

„Oficialiai ministerija neturėjo tos informacijos. Mes esam su atstovais įmonės susitikę prieš geras tris savaites, bet kitais klausimais. (...) Indikacijų nebuvo, kad planuojamas (rangovo – BNS) pokytis“, – BNS pirmadienį sakė viceministras.

Jo manymu, įmonė galėjo informuoti valdžios institucijas apie „Petrofac“ finansines problemas bei planus keisti rangovą.

Valstybės institucijos ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su „Orlen Lietuva“ ir Lietuvos įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte, kad šis Lietuvai svarbus modernizavimo etapas būtų sėkmingai užbaigtas.

„Nėra turbūt idealu, kai sužinoma (apie nutrauktą rangos sutartį – BNS) taip staigiai, nes visgi valstybė projekte dalyvauja. Kitas dalykas, kad tai yra strateginis objektas. Šitoje vietoje čia turbūt bus gera pamoka visiems. (...) Galėtų aiškiai (komunikuoti – BNS), kad yra tam tikros bėdos, kurios sprendžiamos ar susijusios su projektu“, – teigė W. Urbanas.

Jis pridūrė, kad planuota 54 mln. eurų valstybės parama „Orlen Lietuvai“ dar nėra skirta.

„Finansavimo skyrimas iš ministerijos nėra atliktas, kadangi vyksta situacijos vertinimas ir galima valstybės pagalba. (...) Sprendimų dar nėra“, – teigė viceministras.

Kaip rašė BNS, ekonomikos, finansų, energetikos ir aplinkos ministrai bei „Orlen Lietuvos“ vadovas kovo mėnesį pasirašė ketinimų protokolą dėl valstybės paramos įmonei.

Juo Vyriausybė įsipareigojo „Orlen Lietuvai“ suteikti 54 mln. eurų vertės finansinę paramą, pavyzdžiui, pelno mokesčio lengvatą, kompensacijas už taršos leidimų netiesiogines išlaidas, investicijas į infrastruktūrą.

BNS pirmadienį rašė, kad „Orlen Lietuva“ nutraukė sutartį dėl žaliavos likučio konversijos įrenginio statybos su pagrindine rangove „Petrofac“ šiai nuolat vėluojant atlikti darbus ir nesilaikant terminų.

Įmonės atstovė Kristina Gendvilė BNS sakė, jog šiuo metu atlikta apie 80 proc. visų projekto darbų. Jos teigimu, jau pradėtas naujo generalinio rangovo atrankos procesas.

BNS žiniomis, praėjusį pentadienį „Petrofac“ samdyti subrangovai – daugiausa Lietuvos įmonės – turėjo nutraukti darbą.

Projekte dirba bendrovės „Alvora“, „Iremas“, „Elektrėnų energetikos remontas“, „Hotrema“, „Rersursas“, „Amiksas“, PST ir kitos.

Kaip pirmadienį rašė BNS, „Petrofac“ subrangovai BNS teigė, kad „Petrofac“ viso projekto metu vėlavo sumokėti už darbą, o spalio pabaigoje jai paskyrus bankroto administratorių mokėjimai jiems buvo sustabdyti.

Tuo metu „Orlen Lietuva“ teigė svarstanti galimybę pati sumokėti skolas projekte dirbančioms Lietuvos įmonėms. Bendrovė tikino dedanti visas pastangas, kad milžiniško ir valstybei svarbiu pripažinto projekto darbai būtų tęsiami.

Kaip spalio pabaigoje rašė BNS, BBC skelbė, kad Nyderlandų elektros tinklo operatorei „TenneT“ nutraukus didelę vėjo jėgainių Šiaurės jūroje sutartį su „Petrofac“, taip sužlugdant jos finansinį restruktūrizavimą, „Petrofac“ kreipėsi į Anglijos ir Velso Aukščiausiąjį teismą dėl administratoriaus paskyrimo.

„Orlen Lietuva“ 641 mln. eurų vertės sutartį su „Petrofac Ltd.“ dėl giluminio naftos perdirbimo įrenginio Mažeikiuose statybos pasirašė 2021 metų spalį. 2023 metų rugpjūtį „Orlen Lietuva“ pranešė, kad investicijos į gamyklos modernizavimą pabrango 45 proc. ir siekia apie 970 mln. eurų.

Vyriausybė gamyklos modernizavimą šių metų kovą pripažino strateginės svarbos projektu. Ekonomikos, finansų, energetikos ir aplinkos ministrai bei „Orlen Lietuvos“ vadovas tuomet pasirašė ketinimų protokolą dėl valstybės paramos įmonei.

Projektą, kuriuo siekiama efektyviau perdirbti naftą, „Orlen Lietuva“ planuoja baigti 2026 metų rugsėjį, nors anksčiau jo pabaigą buvo suplanavusi šių metų rugsėjį.

„Orlen Lietuvos“ teigimu, įgyvendinus projektą bendras gamyklos perdirbamos naftos kiekis sumažės 15–20 proc., tačiau pagamintos produkcijos kiekis išliks toks pat.