Kauno stotis ūžia nuo keleivių – vieni traukia į Vilnių, kiti – į Šiaulius. Į Lenkiją keliaujančių mažiau: retas ryžtasi daugiau nei 8 valandų kelionei.

Keleiviai sako, kad jei kelionė sutrumpėtų, traukiniu į Vakarus jie dardėtų kur kas dažniau.

„Su mašina važiuoju tik dėl patogumo, bet jeigu laiko atžvilgiu geriau, gal ir variantas“, – sakė vyriškis.

„Manau, kad važiuočiau, nes pigiau, manau, būtų“, – teigė moteris.

„Iš Vakarų Europos keliaujantys su dviračiais ieškodavo patogesnių būdų grįžti atgal į Vakarus. Būdavo nustebę, kad nėra patogaus geležinkelio susisiekimo“, – pasakojo vyras.

LNK stop kadras.

Net ir Lietuvoje gyvenantys lenkai dažniau renkasi kitą transportą, o ne traukinį.

„Į Lietuvą vykdomi skrydžiai iš Lenkijos, kursuoja autobusai – nemanau, kad dabar yra problema aplankyti jūsų šalį. Pats visada renkuosi autobusą ir net nežinau, ar šiuo metu iš Lenkijos važiuoja traukiniai“, – kalbėjo vyriškis.

Kad ateityje traukiniai važiuotų be jokių trikdžių, pasirašyta sutartis dėl naujos „Rail Baltica“ vėžės nuo Kauno link Lenkijos projektavimo. Ją pastačius kelionės turėtų sutrumpėti 45 minutėmis.

„Šiais metais turime 114 kilometrų, kuriose dirbsime, atsiras bėgiai 10 km po 10 metų, išspręsta daug klausimų“, – tikino „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Nors planuojama visą „Rail Baltica“ baigti per penkis metus, vien ruožo nuo Kauno Jiesios iki Lenkijos projektavimas užtruks trejus.

LNK stop kadras.

„Nesuprojektavus šios dalies, „Rail Baltica“ netenka prasmės. Jeigu nėra atvažiuojančių tiek krovinių, tiek keleivių iš Lenkijos, atitinkamai nei į Latviją nėra kam važiuoti, nei toliau“, – aiškino E. Lazauskas.

Lietuva „Rail Baltica“ projektui turi 1,4 mlrd. eurų, tačiau vien 96 km ruožui nuo Kauno iki Lenkijos gali prireikti beveik milijardo eurų. Tolimesniems darbams lėšų nėra, bet tikimasi įtikinti Europos Komisiją jų skirti.

„Šiandienai turime sutarę su Europos Komisija, kad visas projektas Lietuvoje sieks 5,7 mlrd. eurų, turime dedikuotų pinigų. Toliau dirbsime su EK, kad tie pinigai ateitų. Trūksta dar 4 milijardų, kuriuos turime surasti iki 2030 metų“, – tvirtino E. Lazauskas.

Vėžės nuo Kauno iki Lenkijos projektavimas kainuos per 38 mln. eurų, tačiau geležinkeliai bendros finansinės padėties neatskleidžia.

„Negalima įvardinti galutinės kainos, nes neužbaigtas projektavimas. Po projektavimo galime žinoti, kokia tai yra kaina“, – sakė „RB Rail AS“ veiklos direktorius Marius Narmontas.

Lietuvoje džiaugiamasi projektavimo pradžia, tačiau Lenkija savo pusėje jau nuveikė gerokai daugiau ir juda sparčiau.

„Jų įdirbis buvo ankstesnis ir jie buvo pasirengę projektus anksčiau. Kalbant apie projektavimą, mums šiandien svarbu, kad greičiau suprojektuotume ir greičiau eitume į statybos darbus“, – teigė M. Narmontas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Susisiekimo viceministras sako, kad „Rail Baltica“ nestrigs tik bendromis pastangomis. Ar Vyriausybės pasikeitimas vėl nesustabdys projekto, kol kas neaišku.

„Tam, kad išvengtume atidėliojimų, ilginimų, turi būti visų valdžios šakų įsitraukimas. Tai mega projektas“, – tikino susisiekimo viceministras Julijus Glebovas.

Sutartis dėl geležinkelio vėžės nuo Kauno iki Lenkijos pasirašyta tik pirmadienį, nors pagal planą tai turėjo įvykti dar 2024 metų pradžioje. Konkursas paskelbtas 2023 metais, tačiau darbai sustojo, kai paaiškėjo, kad Susisiekimo ministerija ruošiasi išpirkti Kalvarijos, Marijampolės, Prienų, Kazlų Rūdos ir Kauno rajonuose apylinkėse esančius 144 žemės sklypus.