Ne visos priemonės populiarios

Daugiabučio šiltinimas, inžinerinių sistemų modernizavimas padeda sumažinti šilumos nuostolius, pagerina gyvenimo komfortą, kartu atnaujinama ir pastato išvaizda. Vis dėlto, kaip pažymi Lietuvos saulės energetikos asociacijos ekspertas Vitas Mačiulis, gyventojai dažnai neįvertina kitų galimybių, ypač susijusių su atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais. Tokie sprendimai kaip saulės elektrinės, saulės kolektoriai ar šilumos siurbliai leidžia sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir padeda dar labiau optimizuoti eksploatacines išlaidas.

„Kad naudojant saulės modulius galima gana pigiai pasigaminti elektros – Lietuvoje nebe naujovė. Tačiau šilumos siurblys dar daugeliui atrodo gana egzotiškai. Suprasti, kaip galima lauke esant –10 °C arba žemėje +5 °C temperatūrai, paimti iš jų šilumą ir paversti ją į +24 °C bute, nėra paprasta“, – sakė ekspertas.

Šilumos siurbliai veikia pasitelkdami šilumą iš oro, vandens ar žemės. Surinkta energija specialiomis vamzdžių sistemomis perduodama į pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. Atsižvelgiant į šaltinio tipą, naudojami geoterminiai (žemė–vanduo) arba oras–vanduo siurbliai. Koks variantas tinkamiausias, priklauso nuo konkrečių techninių sąlygų.

Atsinaujinančiosios energijos šaltinių sinergija

Kai šilumos siurbliai derinami su kitais atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais, galima pasiekti dar geresnių rezultatų – mažesnes energijos sąnaudas ir žymiai mažesnes CO2 emisijas.

„Pavyzdžiui, kartu įrengus saulės elektrinę ir šilumos siurblį, galima dalį ar visą elektros energijos ir šilumos poreikį padengti vietoje pagaminta žaliąja energija. Tokia integracija leidžia dar labiau sumažinti eksploatacines išlaidas ir tapti mažiau priklausomiems nuo centralizuoto energijos tiekimo. Tai leidžia ne tik taupyti šilumos energiją ir pinigus, bet ir artėti prie klimatui neutralaus būsto vizijos“, – teigė Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.

Jei daugiabutis negali būti visiškai atjungtas nuo šilumos tinklų, šilumos siurbliai gali būti naudojami kaip papildomas šilumos šaltinis. Tačiau, pavyzdžiui, geoterminio šildymo sistemai įrengti būtinas sklypas geoterminiams gręžiniams šalia pastato. Taip pat būtina atlikti grunto tyrimus ir įsitikinti, kad sąlygos įrenginiui tinkamos. Jei pastatas prijungtas prie centralizuotų tinklų, būtina derinti sprendimus su šilumos tiekėju.

Sėkmingi pavyzdžiai ir galiojantis kvietimas

Tinkamai suplanuota renovacija turėtų apimti ne tik šiltinimą, bet ir atsinaujinančiųjų sprendimų diegimą. Vienas iš tokių sėkmės pavyzdžių – „Metų renovacijos projekto 2025“ nugalėtojas Avižieniuose, Vilniaus rajone. Šiame dvylikos butų name įdiegtas geoterminis šildymas ir saulės elektrinė ant stogo. Didžioji dalis energijos poreikio patenkinama vietoje, o CO2 emisijos sumažėjo nuo 271,65 iki 19,69 t per metus. Tokių pavyzdžių Lietuvoje atsiranda vis daugiau.

Dabar yra tinkamas metas svarstyti apie daugiabučio renovaciją. APVA iki 2025 m. spalio 1 d. kviečia teikti paraiškas valstybės paramai gauti, siekiant atnaujinti daugiabučius iki B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas – oficialioje APVA svetainėje: apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.