Plačiau situaciją aiškino ISM universiteto tyrėja Aušra Paukštytė.

– Ponia Aušra, kai kurie drabužių pardavėjai jau apmokestina siuntų grąžinimą, kiti viešai dar nekalba, bet planų turi. Kodėl?

– Manau, kad grąžinimo apmokestinimas yra aiškiai suprantamas dėl to, jog grąžinimų skaičius pastaraisiais metais ženkliai padidėjo. Jeigu 2019 m. buvo grąžinama viena prekė iš dvylikos – kalbame apie elektroninę prekybą – šiandien jau viena iš šešių. O jei žiūrėtume vien į mados industriją, tai grąžinama viena iš keturių prekių.

Kai kuriuose pigesnių prekės ženklų segmentuose – net kas antra. Bendra grąžinamų prekių vertė šiandien viršija trilijoną dolerių. Verslui tai nėra smulkus nepatogumas – tai rimtas verslo modelio iššūkis.

– Kaip į tai žiūrėtų pirkėjai? Kokios būtų pasekmės, jei grąžinimas būtų masiškai apmokestintas?

– Apklausos rodo labai aiškiai: 90 proc. žmonių teigia, kad patrauklios grąžinimo sąlygos juos paskatina pirkti, o 96 proc. sako, kad sklandus grąžinimas paskatino sugrįžti pas tą patį pardavėją. Iš verslo pusės konkurencingumas akivaizdus.

Taip pat du trečdaliai apklaustųjų nurodė, kad apmokestinus grąžinimą jie rinktųsi kitą tiekėją. Tad verslui reikia gerai apsvarstyti, kaip išlaikyti konkurencinį pranašumą, prekės ženklo reputaciją ir rinkos dalį.

Danijoje atliktas tyrimas parodė, kad ten, kur grąžinimas buvo nemokamas, išaugo pirkinių krepšelis ir pelningumas, tačiau kartu padidėjo ir grąžinimai – 8 proc. Sudėjus visą matematiką, naudos verslui tai neatnešė. Kelių eurų mokestis už grąžinimą dažniausiai skirtas ne kaštams padengti, o pristabdyti impulsyvius, neapgalvotus pirkinius.

– Galima sakyti, kad „namų matavimosi kabinos“ atsirado per pandemiją?

– Visiškai taip. Skaičiai rodo, kad didžiausias grąžinimų šuolis įvyko 2021 m. Pandemija mus išmokė į krepšelį dėti daug daiktų. Šiandien įprasta užsisakyti kelis modelius, skirtingas spalvas ir matuotis namuose. Matavimosi kabina tiesiog persikėlė į svetainę.

Tačiau vartotojai neįvertina, kad atgalinės logistikos kaštai yra milžiniški. Dalis verslų net nesiima prekių tikrinti – grąžinimai iškart keliauja į likvidavimo centrus, o vėliau – į sąvartynus. Skaičiai tikrai šokiruojantys.

JAV per metus vien grąžinimų atliekų susidaro 2,5 mln. tonų, o CO₂ emisijos siekia 16 mln. tonų. Įsivaizduokite „Boeing“ lėktuvą, apskrendantį Žemę 12 tūkst. kartų – tai iliustruoja žalos mastą.