SEB BANKO EKSPERTĖ R. GUCU: TVARUS ŪKININKAVIMAS – APSIMOKA

Šie metai ūkininkams negailėjo iššūkių: svyruojančios trąšų ir produkcijos supirkimo kainos, užklupusi sausra. Visgi, finansų ekspertai vardija, kokiems ūkiams pavyko gauti didesnę naudą ir į ką reikėtų investuoti ateityje, kad ūkyje didėtų ne tik našumas, bet ir mažėtų išmetamųjų dujų kiekis.

Šių metų rezultatai

Su SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktore Rūta Gucu apžvelgėme šių metų žemės ūkio sektorių rezultatus. Pasak ekspertės, vieni ūkininkai gali džiaugtis gausiu derliumi ir palankiomis produkcijos supirkimo kainomis, kitiems – teko ieškoti būdų, kaip įveikti kilusius iššūkius.

„Kaip ir tikėjomės, grūdų derlius – vidutinis. Jis labai skirtingas pagal Lietuvos regionus. Pavyzdžiui, Suvalkijoje derlius buvo labai geras, o šiaurės Lietuvoje pasidarbavo mūsų gamta, čia vyravo sausros. Matome, kad šiemet geresnių rezultatų pasiekė stambesni ūkiai, turintys daugiau kaip 500 ha. Šie ūkiai, nepaisant rinkos svyravimų, tęsė investicijas ir tai buvo esminis veiksnys, leidęs sėkmingai ir tvariai ūkininkauti“, – teigė R. Gucu.

Visgi, banko ekspertė atkreipė dėmesį į tai, kad ūkiuose buvo didelių derliaus svyravimų, pavyzdžiui, kviečių derlingumas siekė nuo 4,5 iki 8,5 tonų iš hektaro. Laimėjo tie, kurie ūkiuose naudojo modernią techniką, taikė sėjomainą, investavo į naujausias technologijas, sugebėjo optimizuoti išlaidas ir taip gauti geriausią rezultatą.

„Įtaką darė ir pakitusi supirkimo kaina bei geopolitinė situacija, kai rinkos kainą koreguoja grūdų tiekimas iš Ukrainos. Tačiau ūkininkai, kurie protingai planavo savo investicijas, turėjo rezervų, galėjo susidoroti su kilusiais iššūkiais ir gauti įprastą derlių. Pastebime, kad ūkininkai dabar priėmę laukimo strategiją ir neskuba fiksuoti tiek trąšų, tiek grūdų kainų. Visgi, tokia strategija tinka tiems, kurie turi pakankamą likvidumą, tačiau jei ūkininkas turi daug įsipareigojimų, laukimas nėra tinkamas variantas“, – teigė R. Gucu.

Pastebime, kad ūkininkai dabar priėmę laukimo strategiją ir neskuba fiksuoti tiek trąšų, tiek grūdų kainų.(...) Jei ūkininkas turi daug įsipareigojimų, laukimas nėra tinkamas variantas.

 

Kalbant apie pienininkystės sektorių, ekspertė taip pat pastebėjo tendenciją, kad geriau sekėsi stambiems ūkiams, turintiems daugiau nei 500 karvių. „Pieno supirkimo kainos kritusios apie 30 proc., tačiau dabartinis kainų lygis išlieka apie 15 proc. didesnis negu 5 metų vidutinės kainos. Visgi, sumažėjusios supirkimo kainos mažins 2023 m. pelną, tačiau pelnas, tikėtina, išliks panašus kaip 2020–2021 metais“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasak SEB banko ekspertės, šie metai buvo ypač geri paukštininkystės sektoriui, nes paukščių supirkimo kainos buvo didelės. Tačiau šis sektorius labai kintantis, todėl geresnius rezultatus pasiekia tie ūkiai, kurie geba suvaldyti kilusius netikėtus iššūkius ir turi pakankamus rezervus.

„Kitas nišinis žemės ūkio sektorius – daržininkystė. Šiltnamių turėtojai planuoja investicijas, skaičiuoja efektyvumą, todėl ir matosi geri rezultatai“, – teigė SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė.

Ko laukti kitąmet?

Nors visus veiksnius, lemsiančius kitų metų derlių, nuspėti sudėtinga, finansų ekspertai mato tam tikras tendencijas, kurios leidžia ūkininkams kurti ateities strategiją, pagal ją planuoti investicijų kryptis.

„Dėl trąšų kainos išlieka neaiškumų. Taip pat svyruoja euro ir dolerio kursai, jie koreliuoja ir su naftos produktų kainomis, todėl dalis ūkių šiuo metu grūdų neparduoda ir laukia. Mes esame maža rinka, kuri gana daug grūdų eksportuoja, todėl reikia įsivertinti, kaip atrodome bendrame rinkos kontekste.

Tikimės, kad grūdų ir trąšų kainos stabilizuosis, nusistovės naujas vidurkis, o tai suteiks ūkininkams galimybę lengviau planuoti veiklą ir investicijas. Taip pat Lietuva gerokai investavo į elektros energetikos sektorių, todėl dabar bus lengviau suvaldyti galimą kainų kilimą ir tai neturės didelės įtakos ūkininkams“, – kalbėjo R. Gucu.

Banko patirtis

Prie ūkių plėtros prisideda ir europinė parama, tačiau banko ekspertė įspėjo, ūkiai turi gerai pamatuoti investicijas, kad šios atsipirktų. SEB bankas su ūkininkais bendradarbiauja jau daugiau negu dešimtmetį, todėl gali įvairių sektorių ūkiams padėti rasti efektyviausius veiklos sprendimus.

„Žemės ūkis – vienas strateginių sektorių. Turime ilgametę patirtį, kuri remiasi ir keliais ekonominiais sunkmečiais. Pastebime, kad per tą laiką ūkininkų finansinis raštingumas tikrai pagerėjo. Mes patirtį ūkininkams perduodame kompleksiškai.

Svarbu ne tik jiems suteikti paskolą, tačiau daug dėmesio skiriame konsultacijoms, kai ūkininkai planuoja investicijas. Perkant naują techniką, parama yra gana standartizuota, bet dėl ūkio modernizavimo kelionę su ūkininku pradedame ankstyvoje stadijoje. Kartais pasiruošimas tokiems pokyčiams gali trukti ir kelis metus. Tada galima atrasti efektyviausių sprendimų“, – teigė SEB banko atstovė R. Gucu.

Žemės ūkis atsakingas už maždaug 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų. Lietuva yra įsipareigojusi sumažinti pėdsaką perpus (50 proc.), tad šiam tikslui pasiekti yra skirti septyneri metai.

 

Tvarus ūkininkavimas

SEB banke ūkininkai gali konsultuotis investicijų, finansavimo, subsidijų ir kitais klausimais, padedančiais vystyti tvarų ūkininkavimą. Būtent gerai apgalvotos investicijos ilguoju laikotarpiu leis įgyvendinti ES žaliojo kurso reikalavimus.

„Žemės ūkis atsakingas už maždaug 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų. Lietuva yra įsipareigojusi sumažinti pėdsaką perpus (50 proc.), tad šiam tikslui pasiekti yra skirti septyneri metai. Išties laukia labai didelių iššūkių, tačiau, tikslingai investavus, galima tai pasiekti, o kartu ir turėti efektyvesnių ūkių, kurie bus konkurencingi pasaulinėje rinkoje“, – kalbėjo R. Gucu.

SEB bankas, suteikdamas žaliąsias paskolas, taip pat prisideda prie tvaraus ūkininkavimo. „Didieji ūkiai jau dabar pradėjo ruoštis ir jau skaičiuoja, kiek sunaudoja vandens, trąšų, kuro ar energijos. Bankas skatina investuoti į atsinaujinančiąją energetiką. Taip pat ūkininkams labai įdomi biodujų gamybos sritis. Bankui ši sritis nauja, tačiau stebime tendencijas, analizuojame ir matome, kad prisidėti prie šios srities būtų išties vertinga. Yra labai daug dalykų, apie kuriuos diskutuojame su ūkininkais, ir jei matome, kad mūsų prisidėjimas mažina CO2 pėdsaką, projektas duoda tvarų atsipirkimą, skatiname tokias investicijas“, – ir toliau bendradarbiauti ūkininkus pakvietė SEB banko atstovė.

Didieji ūkiai jau dabar pradėjo ruoštis ir jau skaičiuoja, kiek sunaudoja vandens, trąšų, kuro ar energijos. Bankas skatina investuoti į atsinaujinančiąją energetiką.

 

Į banką ūkininkai atkeliauja ir norėdami plėsti ūkį, ir jį modernizuoti. Abiem atvejais galima pritaikyti tvarių sprendimų, kurie ateityje duos didžiausią naudą ūkiui ir paliks mažiausią pėdsaką gamtoje.

„Nebėra klausimo, ar apsimoka, nes nauda – akivaizdi. Naujos technologijos, kurios atkeliauja į ūkius, jau yra pagrįstos tvarumu. Ūkininkai tikrai žiūri, kaip naujomis technologijomis sumažinti trąšų naudojimą, formuoti humusą, vykdyti sėjomainą, kaip atsakingai parinkti medžiagas ir pan., o ne tiesiog persotinti žemę.

Be to, tvariuose ūkiuose svarbu, kokie įrenginiai, technologijos naudojami. Galbūt viename ūkyje yra nepamatuota technika ir ji tiesiog per didelė, todėl negalima pasiekti našumo. Svarbu atkreipti dėmesį ir į ūkio automatizavimo procesus, kurie taip pat leidžia už mažesnes sąnaudas pasiekti geresnių rezultatų. Tvarumas apima labai daug sričių, todėl SEB bankas aktyviai prisideda prie ūkininkų investicijų, kad jos dar labiau mažintų klimato kaitai daromą neigiamą įtaką“, – pažymėjo R. Gucu.