.Už tokį siūlymą balsavo 70, susilaikė – 2 Seimo nariai. Tarp susilaikiusiųjų buvo socialdemokratas Linas Balsys ir Mišrios grupės narys Artūras Zuokas.

Savo ruožtu opozicinės frakcijos balsavime nedalyvavo.

„Per pastaruosius kelerius metus matome kaip LRT finansavimas didėja, o paslaugų teikimo kokybė nėra tokia, kokios būtų tikimasi. Todėl mes siūlome trejiems metams įšaldyti skiriamą finansavimą arba jo didėjimą“, – pristatydamas siūlymą plenarinių posėdžių salėje teigė „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

„Aušriečių“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjūdžio frakcijos narių siūlymas numato, jog visuomeniniam transliuotojui iki 2028 m. būtų skiriama tokia pat dalis asignavimų, kokius LRT gavo šįmet – beveik 80 mln. eurų.

Be to, pritarta, kad po 2029 m. LRT turėtų būti skiriama 0,75 proc. GPM pajamų ir 0,8 proc. akcizo lėšų.

Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. akcizo pajamų.

Visgi, toks siūlymas sulaukė opozicijos kritikos. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, buvęs kultūros ministras Simonas Kairys šią iniciatyvą vertina kaip bandymą susidoroti su LRT.

„Kiršinate bendruomenę, bandote rodyti, kad kažką sprendžiate, o iš tikrųjų tai yra absoliučiai niekinis sprendimas. Jeigu norite susidoroti su LRT ar kaip kitaip pakenkti visuomeniniam transliuotojui – taip ir sakykite“, – dėstė S. Kairys.

Be to, liberalas Simonas Gentvilas ragino kultūros ministrę Vaidą Aleknavičienę ir anksčiau ministerijai vadovavusį Šarūną Birutį, Kultūros komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską pasisakyti, kodėl jie palaikė siūlymą trejiems metams įšaldyti LRT skiriamą asignavimų dalį. Tiesa, V. Aleknavičienė balsavime nedalyvavo.

Skaičiuojama, kad pastaruosius metus LRT finansavimas augo – 2020 m. siekė 46,3 mln. eurų, 2021 m. – 53,79 mln. eurų, 2022 m. – 55,43 mln. eurų, 2023 m. – 63,43 mln. eurų, 2024 m. 72,88 mln. eurų.