Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad šie ženklai yra ne tik atsiskaitymo už pašto paslaugas priemonė, bet ir valstybės simbolis.
„Jų leidyba, apskaita ir kontrolė glaudžiai susijusios su valstybės funkcijų įgyvendinimu, tarptautinio įvaizdžio formavimu, viešojo pasitikėjimo užtikrinimu ir vartotojų apsauga“, – ministerijos pranešime teigė J. Taminskas.
Kaip rašė BNS, Pašto įstatymo pataisomis siūloma atsisakyti modelio, kai teisė išleisti ir išimti iš apyvartos pašto ženklus siejama su universaliosios pašto paslaugos (UPP) teikėjo statusu, kurį dabar turi Lietuvos paštas.
Pasak ministerijos, toks reguliavimas gali sukelti neapibrėžtumą, jeigu ateityje pasikeistų UPP paslaugos teikėjas. Todėl siūloma jų leidimą priskirti tik Lietuvos paštui.
Savo ruožtu Konkurencijos taryba įspėjo, kad pagal naują tvarką iš jų leidybos būtų išstumtas privatus verslas, ir siūlė atlikti pataisų poveikio konkurencijai vertinimą ir pagrįsti poreikį suteikti išimtinę teisę Lietuvos paštui.
Kasmet į apyvartą išleidžiama 15–20 naujų pašto ženklų, o pernai parduota apie 1 mln. lietuviškų pašto ženklų.
Pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
Naujausi komentarai