Vilniečiai norėtų, kad valstybė jiems padėtų perkant pirmąjį būstą. O perkant pirmąjį būstą valstybė subsidijų jaunoms šeimoms neskiria ne tik sostinėje.  

Nefinansuojami yra Lietuvos didmiesčiai: Kaunas, Klaipėda ir jų rajonai – žiedinės savivaldybės. Taip pat kurortiniai miestai: Neringa, Palanga, Birštonas, Druskininkai.

Anot ministrės, net jeigu didmiesčiams ir kurortams parama neskiriama, norinčių gauti subsidijas daugėja. Eilėje kartais tenka laukti net kelis metus.

„Jaunos šeimos laukia ir kelis metus. Tai reiškia, kad jaunos šeimos įsikuria regionuose ir mums tai yra džiugi naujiena, todėl investicijos kartu su savivalda turėtų būti stipresnės ir didesnės“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

„Bendrai idėja yra labai kvestionuotina, nes esminis klausimas lieka neatsakytas – kiek gyventojų būtent ši subsidija paskatino keltis į regionus“, – svarstė ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Subsidija veikia jau 7 metus, po truputį ji vis didėja. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo kitų metų siūlo valstybės biudžeto lėšomis padengti 15 proc. būsto paskolos šeimoms, kurios neaugina ar augina vieną vaiką. 17,5 proc. auginantiems du vaikus ir 20 proc. paskolos kompensuotų auginantiems tris ir daugiau vaikų.

Bet miestų skaičius, kuriuose subsidija skiriama, vis mažėja.

„Diskusijos buvo labai aštrios, nes kiekviena savivaldybė nori būti tame sąraše. Žiūrėkime patys, kokia praktika buvo, kad daugiau nei 40 proc. visų gavėjų būdavo žiedinėse savivaldybėse“, – akcentavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Ekonomistas sako, jog toli nuo didžiųjų miestų, sunkiai besiverčiančiuose, mažuose miestuose vien subsidijos būstui jau neužteks.  

„Subsidija yra vienkartinė, jos suma yra pakankamai nedidelė, ypatingai, kur regionuose būstas yra pigesnis. Vargu, ar žmogus kelsis į regioną tik dėl subsidijos. Jis keliasi dėl darbo, karjeros perspektyvų“, – kalbėjo ekonomistas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot Vyriausybės ir savivaldybių asociacijos, negyvybingiems regionams dabar trūksta tik jaunų žmonių.

„Jauni žmonės gali skatinti ekonomikos kūrimą, jauni žmonės gimdo vaikus, kurie eina į darželius ir mokyklą. Sprendžiame labai daug problemų, kurių negalima kitokiais būdais išspręsti“, – tikino A. Klišonis.

Tačiau į miestus, kuriuose nėra pakankamai kvalifikuoto darbo vietų ir mokyklų, keltųsi ne kiekvienas jaunas žmogus.

„Ten, kur gyveni priklauso nuo to, kur dirbi ir kur yra tave supantys asmenys, kažkoks socialinis tavo ratas. Tai vien dėl būsto tikrai nesikeltumei, nes atitrūktumei ir nuo darbo, ir nuo visos socialinės aplinkos“, – sakė gyventoja.

Šiemet subsidijoms pirmam būstui bus skirta apie 10 mln. eurų. Beveik 3 mln. daugiau nei pernai.  

Anot savivaldybių asociacijos vadovo, didinti subsidijas reikia, nes dalyje regionų situacija nepavydėtina. Per pastarąjį dešimtmetį mažesnėse seniūnijose neliko pusės gyventojų.