Ženklai ir greitis

Ruožuose, kur vyksta tarpmiestinių, automagistralių ar magistralinių kelių darbai, gana dažnai fiksuojami draudžiamieji įvykiai.

Pagrindinės priežastys – intensyvus eismas, nepažįstamos kelio sąlygos ir prastas matomumas. Pasitaiko, kad laikini atitvarai ar kelio ženklai būna išdėstyti taip, kad ne visi vairuotojai juos pastebi. Kartais koją pakiša ir per didelis greitis.

Kita problema – ant kelio esančios statybinės šiukšlės, pavyzdžiui, smulkūs akmenukai ar žvyras, kuriuos gali pakelti pro šalį važiuojanti statybinė technika ar kitos transporto priemonės.

Be to, prie nelaimingų atsitikimų prisideda staigūs eismo juostų pasikeitimai, susiaurėjimai, nelygi kelio danga ir netikėtai į darbo zoną įvažiuojančios arba iš jos išvažiuojančios transporto priemonės. Šiuose ruožuose padidėja ir padangų pradūrimo ar transporto priemonių susidūrimo rizikos.

„Pernai dėl atsitikimo kelio darbų ruože asmeniui buvo išmokėta 8 tūkst. eurų, kai į automobilio priekinį stiklą, bamperį ir variklio dangtį pataikė trys akmenukai. Atrodytų, nedidelis incidentas, tačiau jis sukėlė didelių nuostolių, nepatogumų ir, žinoma, išgąsčio vairuotojui ir keleiviams. Beveik 13 tūkst. eurų buvo išmokėta už eismo įvykį automagistralėje. Spūstyje dėl kelių remonto stovėjęs vairuotojas staiga pajuto, kad į jo automobilį ir kitus trenkėsi kita transporto priemonė, lėkusi net 140 km/val. greičiu“, – sakė draudimo bendrovės „If“ transporto žalų vadovė Lietuvoje Guoda Jasaitė.

Prie nelaimingų atsitikimų prisideda ir kelininkų transporto priemonės.

Aptaškė derva

Kelio darbai miestuose sukelia ne mažiau pavojingų situacijų nei remontai automagistralėse.

Dažnas vairuotojas nepastebi kelio ženklų ir įvažiuoja į atitvarus ar pavojingas zonas, dėl nelygaus asfalto ar gilių duobių praduriamos padangos. Tai itin aktualu, kai duobės nepažymėtos.

Pernai užfiksuota ir kitokio tipo žalų. Draudimo bendrovė „If“ sulaukė skundų dėl krovimo stotelėje paliktų elektromobilių. Jų savininkai teigė nukentėję dėl asfaltavimo darbų.

„Vairuotojai paliko elektromobilius krovimo stotelėje, o prie gretimo pastato vyko aikštelės asfaltavimo darbai. Grįžę pastebėjo, kad automobiliai padengti smulkiais dervos taškeliais. Žalos dydis abiem atvejais siekė apie 600 eurų, nes emulsijos dulkės padengė tiek automobilių stogus, tiek langus, dureles, žibintus ir veidrodėlius. Tokių žalų buvo ir daugiau“, – teigė G. Jasaitė.

Grėsmė ant pastolių

Miesto statybų zonose stovintys automobiliai dažnai nukenčia nuo atsitiktinių incidentų.

Pavyzdžiui, atliekant statybos darbus ant transporto priemonių gali netyčia išsipilti dažų ar cheminių medžiagų, kurias ypač sunku pašalinti.

Įrankiai, statybinės nuolaužos nuo pastolių ar šalia esančių įrenginių gali nukristi ir išdaužyti langus, žibintus ar visai sumaitoti automobilį.