Automobilių ūkis

Atsikratyti automobilio – nelengva ir nuostolinga

Beveik kiekvieno automobilio gyvenime ateina akimirka, kai jo likutinė vertė lieka vos vienas ar du šimtai litų. Tai yra ji prilygsta metalo vertei pagal metalo laužo supirkimo kainas. (Ši taisyklė netaikoma retiems ar visos komplektuotės seniems automobiliams, sulaukusiems 40 ir daugiau metų.) Automobilio utilizavimas virsta problema, kurią kasmet vis sunkiau išspręsti.

Išregistravimas

Prieš atiduodant automobilį į sąvartyną, jį reikia išregistruoti valstybinėje įmonėje „Regitra“. Įmonei grąžinami valstybiniai numeriai, mokėti nereikia (išregistruojant, kai keičiasi savininkas, mokama 20 Lt). Techniniame pase įrašoma, kad automobilis išregistruotas, nes jo nebegalima eksploatuoti. Supirktuvės stengiasi nepriimti neišregistruotų atitarnavusių automobilių. Tokia tvarka turi užkirsti kelią pavogtoms ir vėliau išardytoms mašinoms atiduoti į metalo laužą.

Kartais 3 Lt tenka mokėti už pažymą, kad automobilis išregistruojamas, jo nebegalima eksploatuoti. Tokios pažymos reikia tada, kai parduodami kai kurie mašinos agregatai. Jų reikia automobilių kapinių darbuotojams, prekiaujantiems senų mašinų detalėmis. Policijai jie paaiškina, iš kur atsirado atsarginės dalys.

Ardymo išlaidos

Dauguma metalo laužo supirktuvių automobilius priima tik, kaip sakoma, paruoštus „paskutinei kelionei“, išrūšiuotus pagal metalą: juodasis metalas (plienas ir ketus), aliuminio, vario lydiniai. Kai kuriose supirktuvėse reikalaujama, kad automobilyje nebūtų guminių detalių, sėdynių ir stiklų. Tie, kurie jau ardė automobilius, pripažįsta, jog tai – varginantis užsiėmimas. Neatsitiktinai tokio nekvalifikuoto darbo valanda autoservisuose vertinama 30-50 Lt.

Daugelis automobilininkų nesivargina ardydami. Jie naudojasi specializuotų „kapų prižiūrėtojų“ - metalo supirkimo firmų darbuotojų paslaugomis. Šie automobilius superka pagal svorį, už kiekvieną mokėdami 100-150 Lt. Tokios firmos uždirba iš to, kad automobilius ardo dideliais kiekiais, turi galimybę rūšiuoti metalą. Stambūs metalo laužo supirkėjai, iš Lietuvos jį gabenantys laivais, su tokiomis firmomis yra sudarę sutartis, už laužą moka daugiau, nei pavieniams metalo pardavėjams.

Transportavimo išlaidos

Išardytą lengvąjį automobilį dar reikia nugabenti į metalo laužo supirktuvę. Nugabenti be stiklų, gumos, nors galima ir su ratais. Tokios mašinos negalima vilkti, nes ji neturi stabdžių arba jie netvarkingi. Todėl tenka užsakyti „avarinę“ - vilkiką su gerve, automobilius vežantį ant platformos. Tokio vilkiko paslaugos kainuoja 1-1,5 Lt kilometras. Kadangi dauguma supirktuvių įvairiuose Klaipėdos rajonuose yra 20-30 km atstumu, nesunku suskaičiuoti išlaidas.

Prie išlaidų galima priskaičiuoti ir panaudotų tepalų bei kitų techninių skysčių utilizavimą. Daugelyje garažų bendrijų yra indai, į kuriuos bendrijų nariai gali nemokamai išpilti panaudotus skysčius. Kiti moka porą litų. Kai kurios utilizavimo įmonės nemokamai priima nebetinkamus amortizatorius, tepalų filtrus.

Svarbiausia automobilio utilizavimo problema – senos padangos. Dauguma utilizavimo įmonių padangų nepriima net už mokestį. Aplink miestą, prie apleistų garažų, miškuose stūkso kalnai senų padangų, kurie daugelį metų nejudinami. Senas padangas galima palikti prie kai kurių padangų montavimo dirbtuvių – su sąlyga, kad padanga nuo ratlankio bus nuimta šioje dirbtuvėje. Vienos padangos nuėmimas kainuoja 1-1,5 Lt.

Metalo laužo teikiamos pajamos

Tona juodojo metalo kainuoja skirtingai, priklausomai nuo jo tipo. Už surūdijusio lengvojo automobilio toną - „už skardą“ - mokama 100 Lt, už sunkvežimio toną – 150 Lt. Automobilį parduodant dalimis, galima gauti: 1 kg aliuminio – 3 Lt, bronzos – 3-3,20 Lt, nerūdijančio plieno – 3,35 Lt, vario – 4,80-5,50 Lt. Supirktuvės akumuliatorius perka po 0,15 Lt už „gyvojo svorio“ kilogramą.

Susumuodami rezultatus, galime teigti, jog savarankiškai utilizuojant automobilį, uždarbis menkas. Tokia veikla perspektyvi tik esant didelėms apimtims.