Teismas praėjusiais metais išaiškino, kad valstybė turėtų atlyginti laukinių gyvūnų padaryta žalą per eismo įvykius, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju kyla gana aštrios teisinės diskusijos.

Lemtingas susidūrimas

Laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai yra valstybės nuosavybė. Tai byloja Lietuvos įstatymai, bet ne vienus metus valstybės atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą reikalavę nukentėjusieji nieko nepešdavo. Nuo praėjusių metų teismų praktika pasikeitė.

Naujo etapo atskaitos taškas – lapkritis. Tada Lietuvos Aukščiausiajame Teisme triumfavo draudimo kompanija "If", kuri iš valstybės prisiteisė 37,6 tūkst. litų ir teismo išlaidas. Draudimo bendrovės pergale pasibaigusi istorija prasidėjo 2006 m., kai vienai privačiai bendrovei priklausantis "Mercedes Benz Sprinter" kelyje Biržai–Rokiškis susidūrė su į kelią išėjusiu briedžiu. Kasko draudimu automobilį apdraudusi bendrovė gavo išmoką iš "If" kompanijos, o ši pradėjo bylinėjimosi maratoną su valstybe.

Valstybės advokatai bandė įrodyti, kad ji neturėtų prisiimti atsakomybės, nes avarija kilo dėl force majore – nenugalimosios jėgos aplinkybės, tačiau Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad visomis būtinomis apsaugos priemonėmis galėjusi pasinaudoti valstybė elgėsi aplaidžiai. Per trejus metus tame pačiame kelio ruože dėl į važiuojamąją dalį išbėgusių laukinių gyvūnų įvyko 33 avarijos. O specialios užtvaros ir perspėjamieji kelio ženklai atsirado tik po šio eismo įvykio.

Valstybės kaltė – sąlyginė

Atrodytų, kad dėl kelyje pasipainiojusių laukinių gyvūnų nukentėjusių žmonų pergalėms prieš valstybę uždegta žalia šviesa, tačiau su tokiomis bylomis dirbančios advokatų kontoros "Acta Juris" advokatas Artūras Kalytis teigia, kad laimėti prieš valstybę ne taip paprasta.

"Kiekvienas atvejis unikalus. Lietuvos teisės aktai nenumato tvarkos, kaip tokie atvejai turėtų būti sprendžiami, todėl sprendimo teisė palikta teismams, kurie nagrinėja daugybę įvykio aplinkybių", – aiškino advokatas.

Teismo procese sėkmė priklauso nuo to, kokiame kelyje įvyko eismo įvykis, ar buvo įspėjamasis ženklas "Laukiniai žvėrys", nuo laukinių žvėrių saugančios tvoros. Bylos eigai įtakos turi ir žvėrių populiacija eismo įvykio vietoje bei dar daug kitų įvairių aplinkybių.

Šiais metais apylinkių teismai patenkino tris ieškinius dėl laukinių gyvūnų per avarijas padarytų žalų kompensacijų. A.Kalytis mano, kad juo toliau, juo daugiau tokių bylų pavyks laimėti, tačiau tik iki to laiko, kai valstybė imsis šio reikalo. Seimui buvo pateiktos, bet kol kas nepriimtos Civilinio kodekso ir Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisos, kurios leistų valstybei atsikratyti atsakomybės dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos.

"Kuriozinė situacija: privatūs piliečiai atsako už į kelią išėjusius jiems priklausančius gyvūnus, o valstybė – ne. Valstybė bando išvengti atsakomybės, tačiau kol kas formuojasi teisminė praktika tokius ieškinius tenkinti", – kalbėjo A.Kalytis.

Žūsta tūkstančiai žvėrių

Valstybė kaltę dėl laukinių gyvūnų sukeltų avarijų gali būti priversta prisiimti, kai pavyksta įrodyti, kad apie nelaimės vietą senokai buvo žinoma kaip apie itin pavojingą, tačiau kelininkai nesiėmė jokių priemonių.

Specialistai pastebi, kad tokių vietų nėra daug, o kelininkai pastaruoju metu reaguoja gana operatyviai. Pavyzdžiui, magistralės Vilnius–Klaipėda 230 km pralaida žvėrims įrengta netrukus po Gamtos tyrimų centro rekomendacijos.

"Iš visų trijų Baltijos šalių Lietuva šiai problemai skiria didžiausią dėmesį. Ar to pakanka? Sunku atsakyti. Visišką apsaugą galima užtikrinti tik idealiai aptvėrus kelius, tačiau ir Vakarų Europoje to nėra padariusi nė viena šalis", – aiškino Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas Linas Balčiauskas.

Praėjusiais metais valstybinės reikšmės keliuose užregistruoti 958 įvykiai, kuriuos sukėlė laukiniai gyvūnai, tačiau į policijos ataskaitas patenkantys skaičiai – tik maža dalelė visų įvykių. Gamtos tyrimų centro apskaičiavimais, vien magistraliniuose šalies keliuose gyvūnų ir automobilių susidūrimų įvyksta 20–25 tūkst. kartų per metus. Kituose keliuose centras tyrimų neatliko, bet spėjama, kad tokių susidūrimų per metus juose įvyksta dar tiek pat.

Dažnai vairuotojai net nepastebi susidūrimų su smulkiais gyvūnais ir neskuba kreiptis į policiją, jei po susidūrimo automobilis apgadintas nestipriai ar jis nėra draustas kasko draudimu. Iš oficialiai registruotų įvykių daugiau nei pusę sukelia palyginti didelis gyvūnas – stirna.

Neoficiali statistika atskleidžia ir įdomių faktų. Pavyzdžiui, policijoje per pastaruosius trejus metus užregistruota nuo 47 iki 64 eismo įvykių per metus, kuriuos sukėlė į kelią išbėgę briedžiai. Gamtos tyrimų centro atliktais skaičiavimais, kasmet Lietuvos keliuose įvyksta dar keliasdešimt automobilių susidūrimų su briedžiais, tačiau apie juos policijai nepranešama. Spėjama, kad dėl tos pačios priežasties į policijos ataskaitas taip pat kasmet nepatenka keliasdešimt tauriųjų elnių, pora šimtų šernų, šiek tiek mažiau stirnų. Visi šie gyvūnai suvartojami maistui arba paliekami šalikelėje.

"Pats važiuodamas esu radęs ant kelio partrenktą briedį. Ar jis užfiksuotas policijos suvestinėse? Žinoma, ne", – sakė L.Balčiauskas.

Kartais po akistatos su automobiliais neišgyvena ir itin reti gyvūnai. Birželio pradžioje Panevėžio rajone kelyje žuvo į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta lūšis.

"Daugeliu kitų atvejų automobilių ir žvėrių susidūrimai Lietuvoje gyvenančių žvėrių populiacijoms reikšmingos įtakos nedaro", – teigė L.Balčiauskas.

Neapsaugoti ir vokiečiai

Laukinių gyvūnų sukeltos avarijos sudaro mažiau nei 3 proc. visų registruotų eismo įvykių. Pernai po susidūrimų su gyvūnais žuvo du žmonės, 22 buvo sužeisti.

Nuo tokių nelaimių galinčios apsaugoti apsaugos priemonės yra labai brangios, todėl visame pasaulyje diskutuojama, kiek tam galima išleisti lėšų.

Bene geriausia apsauga nuo į kelią galinčių išbėgti žvėrių – apsauginės tinklo tvoros, kurių bendras ilgis Lietuvoje po šių metų turėtų siekti daugiau nei pusę tūkstančio kilometrų.

Pavyzdžiui, neaptvertose kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalyse šernų žūva 3,5, o stirnų 6,6 karto daugiau nei aptvertose dalyse. Manoma, kad kaip tik dėl sparčiai statytų tvorų pastaraisiais metais labai sumažėjo keliuose žūstančių smulkių gyvūnų.

Tinklo tvora gali atrodyti patikima ir palyginti pigi apsaugos priemonė, tačiau išties jai reikia nuolatinės priežiūros. Tvoros apgadinamos ne tik nugriuvus medžiams ar per eismo įvykius. Didžiausia problema – vagystės ir vandalizmo atvejai. Neretai tvoroms saugoti tenka samdyti ir privačias apsaugos tarnybas.

Neretai kelius prižiūrinčios tarnybos sulaukia pastabų, kad tvorelės įrengiamos ne pačiose reikalingiausiose vietose. Neatsižvelgiama į tai, kaip pasikeis gyvūnų migracijos takai įrengus tvoreles. Specialistai teigia, kad keikti kelininkus dar anksti. Tvoreles Lietuvoje pradėta statyti palyginti neseniai, todėl apibendrinimus daryti dar anksti.

Visiškai išvengti automobilių ir laukinių gyvūnų susidūrimų neįmanoma. Bene labiausiai saugumo keliuose klausimu yra pažengusi Vokietija, tačiau ir ten kasmet keliuose numušama apie 100 tūkst. stirnų. O, pavyzdžiui, neeilinį požiūrį į saugumą ir gamtą turintys suomiai kasmet kelyje susiduria su maždaug 30 tūkst. baltauodegių elnių.

Skaičiai

463,45 km – tiek iki šių metų Lietuvoje įrengta nuo laukinių gyvūnų išėjimo į kelią saugančių tvorelių.

97 km – tokio ilgio tvoras planuojama įrengti šiais metais.

680 – tiek valstybinės reikšmės keliuose pastatyta ženklų "Laukiniai žvėrys".

200 – dar tiek ženklų ketinama pastatyti ateityje.

22 – tiek po Lietuvos keliais įrengta požeminių perėjų gyvūnams. Pusė jų – stambiems.

Linas Balčiauskas

Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas

Visame pasaulyje pagrindinė apsaugos priemonė yra tvora. Jeigu viskas padaryta idealiai, jos veiksmingumas beveik 100 proc. Bet jeigu tvora su tarpais, už jos patekęs žvėris bandydamas išeiti pradeda blaškytis. Tokie atvejai labai pavojingi. Žvėrys turi turėti galimybę migruoti. Dėl to po greitkeliais įrengiami tuneliai. Jie nėra labai efektyvūs todėl, kad stambiausi žvėrys jais naudojasi tik tada, kai tuneliai yra labai dideli – daug didesni nei Lietuvoje. Efektyviausia priemonė tokiais atvejais – žaliasis tiltas, kuris įrengiamas virš greitkelio. Jis turi būti mažiausiai 35 m pločio. Siauresni – neefektyvūs. Neseniai greitkelyje Vilnius–Panevėžys įrengta daug vadinamųjų elnių grotelių. Prie šalutinių keliukų ir įvairių įvažų yra duobė su metaliniais virbais. Teoriškai kanopiniai žvėrys per tuos virbus neturėtų eiti, nes slysta kanopos, bet ši priemonė tik pernai rudenį pradėta diegti, tad dar jokio įvertinimo nėra. Kita priemonė – atbaidantys kvapai. Lietuvoje buvo vienas toks bandymas. Efektyvumas – apie 40 proc. Pasaulyje ši priemonė labai populiari. Rimtų efektyvumo tyrimų dar nėra, bet tai galėtų būti labai perspektyvu.

Modestas Žilionis

Draudimo bendrovės "PZU Lietuva" Vilniaus žalų centro vadovas

Dažniausiai keliuose susiduriama su miško žvėrimis: šernais, stirnomis, rečiau – šunimis. Per tokius įvykius dažniausiai apgadinamas automobilio priekis – buferis, žibintai, variklio dangtis, priekinės grotelės, radiatoriai. Dažniausiai eismo įvykiai nutinka paryčiais arba vakare. Važiuojant tamsiuoju paros metu reikia būti labai budriems, o kelkraštyje pastebėjus judančius šešėlius ar žibančias gyvūnų akis – nedelsiant mažinti savo transporto priemonės greitį. Jei vairuodami pajutote nuovargį ar pradėjo imti miegas, rekomenduojama bent trumpam sustoti ir prasiblaškyti.